|
Kūryba
kyla iš sielos gelmės
|
Dailininkė Aspazija Surgailienė
su vyru Leopoldu ir sūnumi Andriumi |
Utenos kraštotyros muziejuje veikia
jubiliejinė šalyje ir užsienyje gerai žinomos dailininkės, daugelio
knygų iliustratorės, grafikės Aspazijos Surgailienės kūrybos paroda.
Šios menininkės knygų iliustracijų ar estampų niekada nesupainiosi
su kitų dailininkų darbais. A.Surgailienės kūryba pasižymi tik
jai vienai būdinga ir savitai interpretuojama lietuvių liaudies
meno tradicija, dekoratyvumu, lakoniškumu ir ryškiomis spalvomis.
Piešinyje ar lino raižinyje prasminga net menkiausia detalė, net
balta, jokia spalva, jokia linija neužpildyta erdvė.
Apie gyvenimą, paskirtą kūrybai, uteniškė žurnalistė Rūta Jonuškienė
kalbėjosi su dailininke Aspazija Surgailiene, daug laiko praleidžiančia
savo vyro tapytojo Leopoldo Surgailio gimtuosiuose namuose Utenoje,
Užpalių gatvėje.
|
|
Menas
turi būti dvasine atgaiva
|
Dailės galerijos Mažoji
galerija savininkė Volanda Raupelytė
|
Menininkams, ypač moterims,
sudėtinga ryžtis imtis kurti savo verslą. Profesionali dailininkė
Volanda Raupelytė įveikė ją apnikusias abejones. Kaip tai menininkei
pavyko, su Vilniaus dailės galerijos Mažoji galerija savininke
kalbasi žurnalistas Bronius VERTELKA.
Kaip jums šovė į galvą mintis
turėti savo meno galeriją?
Spontaniškai. Tuo metu atsirado laisvos patalpėlės prie
Neries upės. Pusbrolis man pasiūlė jose įkurti meno galeriją. Jis
turėjo savo kontorėlę ir dar vieną nenaudojamą kambariuką. Viskas
buvo daroma be jokio plano ar noro užsidirbti pinigų. Tai buvo tarsi
žaidimas. Iš jo išsirutuliojo galerija. Beveik penkerius metus ten
dirbau. Didelių darbų Vytauto gatvėje negalėjau parodyti. Bet svarbiausia
ne patalpa ar vieta, svarbu, kaip dirbi. Į finansinius dalykus mažiausiai
kreipiau dėmesio. Čia negalima užsidirbti pinigų, nors daug kas
to niekas nesupranta. Kitam atrodo: jeigu atidarei galeriją, vadinasi,
vos ne rieškučiomis samstysi litus. Iš tikrųjų to nėra.
|
|