Atnaujintas 2003 m. liepos 25 d.
Nr.58
(1162)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Darbai
Ora et labora
Lietuva
Liudijimai
Mums rašo

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Aptarė Kardinolo įamžinimą

Premjeras Algirdas Brazauskas (kairėje) ir Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis (dešinėje) Kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje

Liepos 17–ąją premjeras Algirdas Brazauskas aplankė Guronių kaimą  – Kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimtinę netoli Žaslių geležinkelio stoties, kur susitiko su Kaišiadorių vyskupu Juozapu Matulaičiu, rajono meru Romualdu Urmilevičiumi, kitais rajono vadovais. Buvo kalbama apie Kardinolo V. Sladkevičiaus atminimo įamžinimą. Dabar sodyboje – tik viena kita sena liepa ir gluosnis ošia ir prieš trejus metus pastatytas didelis medinis kryžius.
A. Brazauskas pritarė iniciatyvai įamžinti V. Sladkevičiaus atminimą, tačiau, Premjero teigimu, pirmiausia Bažnyčia turi nuspręsti, kaip konkrečiai tai bus padaryta.
Bažnyčia siūlo, kad Kardinolo tėviškėje, kurios plotas dešimt hektarų, būtų įrengtas parkas, pėsčiųjų takas su memorialiniais statiniais, pastatyta koplyčia, būtų rengiamos jaunimo stovyklos. Premjeras susipažino su jau parengtu detaliu šio projekto planu.

Atlanto nugalėtojai pagerbti Lenkijoje

Myslibožo mieste buvo daug informacijos
apie legendinius lakūnus

Šeštadienį ir sekmadienį, liepos 19 – 20 dienomis, Lenkijoje vyko renginiai, skirti lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno didvyriško transatlantinio skrydžio ir žūties 70–mečiui paminėti. Šeštadienio vakarą Myslibožo (buv. Soldino) mieste, pagrindinėje aikštėje, lenkams ir jų svečiams didelį koncertą surengė Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestras, Kauno etnografinis ansamblis “Šilkas”, Vilniaus įgulos karininkų ramovės choras “Aidas” ir liaudies kapela “Vilnija”. Myslibožo miestą pasiekė ir per Europos sostines bėgantis Petras Silkinas, taip pat Kauno sveikatingumo klubo bėgikai (vadovas P. Sventickas). Žiūrovai negailėjo aplodismentų Lietuvos reprezentantams.

Ateitininkija – idealo ir tikrovės sandūroje

Dr. Daiva Kuzmickaitė

Ateitininkų federacija – katalikiška jaunimo ugdymo organizacija – įkurta 1911 metais. Tais metais Pranas Dovydaitis savo straipsnyje „Trys pamatiniai klausimai“ tuomečiams inteligentams ir studentams, besimėgaujantiems madingomis nihilizmo ir ateizmo idėjomis, iškėlė šūkį: „Išdrįsti būti kitokiais“. Šis šūkis, subūręs draugėn mažą studentų būrelį, ilgainiui tapo dvasine ideologija ir pagimdė idėjinį sąjūdį, kuris prieškario Lietuvoje išaugo į stiprią visuomeninę bei kultūrinę srovę, palikusią ženklų pėdsaką tuometės Lietuvos gyvenime. Ką šiandien šis šūkis reiškia ateitininkams ir ką postmodernistinėje visuomenėje reiškia būti kitokiais?
Neseniai vykusiame Ateitininkų federacijos kongrese prelegentai savo temas siejo su P.Dovydaičio suformuluotais pamatiniais klausimais: „Kuo mes save vadiname ir kodėl? Ką mes matome aplink save?“. Tai klausimai, be kurių neįmanoma tiek atskiro žmogaus, tiek organizacijos prasminga egzistencija.