Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė šiandien
Mums rašo
Laikas ir žmonės
Visuomenė
Atmintis
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kunigą Joną Žižliauską prisimenant

Kun. Jonas Žižliauskas

Kunigą Joną Žižliauską (1920-1945-1965), kilusį iš Krivonių kaimo, gerai pažinojau. Kartu mokėmės Kaišiadorių gimnazijoje, kartu sėdėjome viename suole. Abu buvome valstiečių vaikai, nešiojome namuose austos medžiagos juodą gimnazistų uniformą. Iš tolo buvo galima atskirti valstiečių vaikus nuo miestiečių, nes šie dėvėjo krautuvėje pirktus drabužius. 1950 metais mane paskyrė dirbti į Molėtų rajoną. Kun. J.Žižliauskas, kurį laiką dirbęs gretimoje Želvos parapijoje, vėliau irgi buvo perkeltas į Molėtų rajoną ir dirbo įvairiose parapijose. Molėtuose kartais atsitiktinai susitikdavome ir trumpai pasikalbėdavome. Kun. J.Žižliauskas turėjo padidėjusį kraujospūdį ir gydėsi pas tuo metu garsią Molėtų gydytoją M.Apeikytę. Jis buvo įsitikinęs, kad dėl didelio kraujospūdžio jį ištiks insultas. Kad jis sirgo šia liga, kalta buvo sovietinė valdžia, nes kunigą nuolat persekiojo: dažnai kilnojo po parapijas, apdėdavo dideliais mokesčiais, už jų nemokėjimą grėsė kalėjimas. Kodėl kunigą Joną taip persekiojo?
Klebonaujant jam Želvoje, mirė kažkoks stribas. Giminės be klebono žinios stribą palaidojo bažnyčios šventoriuje. Stribas buvo netikintis ir didelis Bažnyčios priešas. Sužinojęs apie tai klebonas, pasiėmęs kastuvą, nuėjo ir sulygino stribo kapą, kad net žymės neliko, kur palaidotas buvo. Giminaičiai padavė kleboną į teismą. Teisme jis turėjo pasiaiškinti, kodėl išniekino „liaudies gynėjo“ kapą, kodėl išžarstė antkapio žemes. Kapinės yra valstybės žinioje, priminė teisėjas. Klebonas Jonas atsakė, kad bažnyčios šventorius - tai ne kapinės. Jeigu stribui gyvam bažnyčia nebuvo reikalinga, tai ko jis po mirties turi gulėti šventoriuje? Teismas kunigui už bausmę priteisė priverčiamųjų darbų, atidirbant savo rajone. Teko taisyti rajono kelius. Po pamaldų kunigas vykdavo atlikti bausmės. Tai buvo viešas pasityčiojimas iš kunigo: žiūrėkite, parapijiečiai, kaip jūsų kunigėlis moka gražiai žarstyti žemes! Klebono sveikata ne gerėjo, o blogėjo. Dar daugiau, pakilo kraujospūdis, 1965 m. balandžio 5-ąją, su reikalais atėjęs į rajono finansų skyrių, kunigas staiga krito ant grindų negyvas. Kun. J.Žižliauskas mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis. Galbūt mirtį pagreitino ir per Gavėnią keliose bažnyčiose atliktos rekolekcijos, gal kunigas pernelyg išvargo? Kunigas buvo drąsus žmogus, bet prastas diplomatas. Mirė dar gana jaunas, o galėjo daug gero nuveikti žmonių labui.

Jonas NAGINEVIČIUS
Kaunas

© 2003 "XXI amžius"