Atnaujintas 2003 m. rugpjūčio 16 d.
Nr.62
(1166)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė šiandien
Mums rašo
Laikas ir žmonės
Visuomenė
Atmintis
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Mieliausias darbas – bažnyčiose

Arvydas Nargėla namuose

Pietvakariniame Molėtų miesto pakraštyje yra individualių gyvenamųjų namų Obelynės kvartalas, prigludęs prie sraunaus Siesarties upelio. Čia beveik visi pastatai dideli, erdvūs. Viename jų (Sodų al. 28) gyvena Arvydo Nargėlos šeima. Nedidelė ji: šeimininkas, nedidelės individualios įmonės vadovas, jo pagalbininkas 21-erių metų sūnus ir medikė žmona. Iš pirmo žvilgsnio ši sodyba niekuo neišsiskiria. Kaimynystėje yra turtingesnių žmonių, kurie gali ištaigingiau tvarkytis.
„Per tuos darbus vis nespėju baigti statybos, dar daug ką reikia padaryti, - teigia Arvydas, - deja, vien gerų norų nepakanka, trūksta pinigų“. O šiandien juos sąžiningai uždirbti nelengva. R.Nargėla – ne biznio žmogus. Jis viską pelnosi savo rankomis ir sūriu prakaitu. Daro dorai, stropiai, rūpestingai.

Šeima randa laiko ir menui

Virginijus Vaičekonis su savo dukromis, žmona Vitalija bei jos mama Elena Valentinavičiene

Baigiantis 2002-iesiems Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje buvo eksponuojami Upytės A.Belazaro pagrindinės mokyklos devintokės Viktorijos Vaičekonytės tapybos darbai. Tai buvo antroji penkiolikmetės moksleivės autorinė paroda. Pirmoji personalinė jos paroda buvo surengta mokykloje, kur mokosi Viktorija.
Gabios menui ir jos sesutės - ketvirtokė Alvita, antrokė Gabija. Laisvalaikiu piešia ir mergaičių mama Vitalija Vaičekonienė. Ji nėra baigusi dailės mokslų, tačiau jaunystėje yra dalyvavusi moksleivių darbų parodose. Vitalijos tėvas Jonas Valentinavičius buvo fotografas mėgėjas. Jis ir piešė neblogai. Elena Valentinavičienė, Vitalijos mama, Vaišvilčiuose žinoma audėja.
E.Valentinavičienė gieda Upytės bažnyčios chore. Kartu su močiute giedoti eina ir jos vaikaitės Viktorija ir Alvita. E.Valentinavičienė džiaugėsi, jog naujasis Upytės klebonas mons. Juozapas Antanavičius pažadėjo apšildyti bažnyčią.

Nebijantis aukščio meistras skardino bažnyčių stogus

Rimantas Iržikevičius

Vabalninko, Andrioniškio, Inkūnų, Svėdasų, Ramygalos, Troškūnų, Čedasų, Suvainiškio bažnyčios - tai prie šių šventovių remonto teko padirbėti Rimantui Iržikevičiui. Dešimt metų jis buvo aukštalipis. Tačiau nuo įtempto darbo pavargo kojos. Štai Vabalninko bažnyčios šventoriuje jis tik medžius apipjaustė.
Pirmasis R.Iržikevičius savarankiškas darbas buvo Vabalninko varpinės stogo skardinimas. Stogo darbams pastolių beveik nerengia. Tokiam darbui atlikti turėjo ir alpinistų sėdynę. Joje sėdint galima ir darbuotis. Pastačius pastatą, paskutinis meistras, nulipdamas žemėn, aukščiausioje jo vietoje turi palikti tvirtinimo kablius. Tačiau reikia patikrinti, kad jie būtų tvarkingi. Prie tų kablių ir prisitvirtina atėję dirbti meistrai.