|
Aukos
žmogus
|
Kun. Pranas Račiūnas
|
Panevėžio pakraštyje yra graži
Gucevičių sodyba. Profesorius etnografas Norbertas Vėlius, kuris
dažnai lankėsi šiuose namuose, teigė, kad čia gyveno garsaus architekto
L.Stuokos-Gucevičiaus palikuonys. Šią sodybą yra aplankę daug
garsių žmonių: kardinolas V.Sladkevičius, kun. J.Zdebskis, ne
vienas Kauno medicinos mokslų profesorius. Čia, ant Nevėžio kranto,
mėgsta parymoti aktorė Rūta Staliliūnaitė. Čia ateidavo aktoriai
J.Miltinis ir V.Blėdis. Čia dažnai lankydavosi vienuolis marijonas
tėvas Pranciškus Račiūnas, grįžęs po septyniolikos metų katorgos,
jis čia ilsėjosi kelias savaites. Šiame laikraščio numeryje skelbiamus
jo prisiminimus Paluobiuose apie 1985 metus užrašė šios sodybos
geroji siela daktarė Regina Gucevičiūtė.
Tėvas P.Račiūnas savo prisiminimuose kai ką nutyli. Galėjo panašiu
būdu išsigelbėti pats, bet gelbėjo kardinolą J.Slypij, pats pasilikęs
dar katorgoje. Kun. P.Račiūnas apie 1945 metus yra kunigavęs Panevėžyje,
čia turėjo daug bičiulių. Yra žinoma, kad kunigaudamas Gerdašiuose,
Dzūkijos užkampyje, susikvietęs Suvalkijos ir Dzūkijos kunigus
bendraminčius, nutarė leisti Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką.
|
|
Kunigą
Joną Žižliauską prisimenant
|
Kun. Jonas Žižliauskas |
Kunigą Joną Žižliauską (1920-1945-1965),
kilusį iš Krivonių kaimo, gerai pažinojau. Kartu mokėmės Kaišiadorių
gimnazijoje, kartu sėdėjome viename suole. Abu buvome valstiečių
vaikai, nešiojome namuose austos medžiagos juodą gimnazistų uniformą.
Iš tolo buvo galima atskirti valstiečių vaikus nuo miestiečių, nes
šie dėvėjo krautuvėje pirktus drabužius. 1950 metais mane paskyrė
dirbti į Molėtų rajoną. Kun. J.Žižliauskas, kurį laiką dirbęs gretimoje
Želvos parapijoje, vėliau irgi buvo perkeltas į Molėtų rajoną ir
dirbo įvairiose parapijose. Molėtuose kartais atsitiktinai susitikdavome
ir trumpai pasikalbėdavome. Kun. J.Žižliauskas turėjo padidėjusį
kraujospūdį ir gydėsi pas tuo metu garsią Molėtų gydytoją M.Apeikytę.
Jis buvo įsitikinęs, kad dėl didelio kraujospūdžio jį ištiks insultas.
Kad jis sirgo šia liga, kalta buvo sovietinė valdžia, nes kunigą
nuolat persekiojo: dažnai kilnojo po parapijas, apdėdavo dideliais
mokesčiais, už jų nemokėjimą grėsė kalėjimas. Kodėl kunigą Joną
taip persekiojo?
|
|
Liko
darbai ir šventumo pavyzdys
Sunkiais komunistinės priespaudos
metais Slavikų parapijoje pastoracinį darbą dirbo kunigas Antanas
Aleksandravičius. Neturtas, paprastumas, didelė meilė Išganytojui,
Jo Motinai Marijai, kontempliatyvi malda puošė kiekvieną šio kunigo
dieną. Nelengvas gyvenimo kryžius slėgė jo pečius. Parapijiečius
mokė kantrybės kančioje, aukotis Dievui ne tik už artimuosius, bet
ir už visos Lietuvos, viso pasaulio žmonių nuodėmes, už XX amžiaus
žmonijos klaidas. Ypač didelį dėmesį skyrė jaunimui, ragino kiekviename
žmoguje ugdyti meilę Dievui, Tėvynei, artimui.
Šilinių atlaidų metu kun. A.Aleksandravičius ištisą savaitę darbuodavosi
Šiluvoje, kasmet paslapčiomis vykdavo į Pavolgį, melsdavosi už ateistus,
už jų atsivertimą krikščioniškam gyvenimui. Dažnai sakydavo, jog
Lietuva taps laisva, o ateistų vaikai rinksis kunigystės kelią.
Begalinis kunigo pamaldumas žavėjo parapijiečius, o pasiaukojimas
ir pasišventimas ligoniams, kiekvienam žmogui nelikdavo nepastebėti.
|
|