Atnaujintas 2003 m. rugpjūčio 16 d.
Nr.62
(1166)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė šiandien
Mums rašo
Laikas ir žmonės
Visuomenė
Atmintis
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Aukos žmogus

Kun. Pranas Račiūnas

Panevėžio pakraštyje yra graži Gucevičių sodyba. Profesorius etnografas Norbertas Vėlius, kuris dažnai lankėsi šiuose namuose, teigė, kad čia gyveno garsaus architekto L.Stuokos-Gucevičiaus palikuonys. Šią sodybą yra aplankę daug garsių žmonių: kardinolas V.Sladkevičius, kun. J.Zdebskis, ne vienas Kauno medicinos mokslų profesorius. Čia, ant Nevėžio kranto, mėgsta parymoti aktorė Rūta Staliliūnaitė. Čia ateidavo aktoriai J.Miltinis ir V.Blėdis. Čia dažnai lankydavosi vienuolis marijonas tėvas Pranciškus Račiūnas, grįžęs po septyniolikos metų katorgos, jis čia ilsėjosi kelias savaites. Šiame laikraščio numeryje skelbiamus jo prisiminimus Paluobiuose apie 1985 metus užrašė šios sodybos geroji siela daktarė Regina Gucevičiūtė.
Tėvas P.Račiūnas savo prisiminimuose kai ką nutyli. Galėjo panašiu būdu išsigelbėti pats, bet gelbėjo kardinolą J.Slypij, pats pasilikęs dar katorgoje. Kun. P.Račiūnas apie 1945 metus yra kunigavęs Panevėžyje, čia turėjo daug bičiulių. Yra žinoma, kad kunigaudamas Gerdašiuose, Dzūkijos užkampyje, susikvietęs Suvalkijos ir Dzūkijos kunigus bendraminčius, nutarė leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“.

Kunigą Joną Žižliauską prisimenant

Kun. Jonas Žižliauskas

Kunigą Joną Žižliauską (1920-1945-1965), kilusį iš Krivonių kaimo, gerai pažinojau. Kartu mokėmės Kaišiadorių gimnazijoje, kartu sėdėjome viename suole. Abu buvome valstiečių vaikai, nešiojome namuose austos medžiagos juodą gimnazistų uniformą. Iš tolo buvo galima atskirti valstiečių vaikus nuo miestiečių, nes šie dėvėjo krautuvėje pirktus drabužius. 1950 metais mane paskyrė dirbti į Molėtų rajoną. Kun. J.Žižliauskas, kurį laiką dirbęs gretimoje Želvos parapijoje, vėliau irgi buvo perkeltas į Molėtų rajoną ir dirbo įvairiose parapijose. Molėtuose kartais atsitiktinai susitikdavome ir trumpai pasikalbėdavome. Kun. J.Žižliauskas turėjo padidėjusį kraujospūdį ir gydėsi pas tuo metu garsią Molėtų gydytoją M.Apeikytę. Jis buvo įsitikinęs, kad dėl didelio kraujospūdžio jį ištiks insultas. Kad jis sirgo šia liga, kalta buvo sovietinė valdžia, nes kunigą nuolat persekiojo: dažnai kilnojo po parapijas, apdėdavo dideliais mokesčiais, už jų nemokėjimą grėsė kalėjimas. Kodėl kunigą Joną taip persekiojo?

Liko darbai ir šventumo pavyzdys

Sunkiais komunistinės priespaudos metais Slavikų parapijoje pastoracinį darbą dirbo kunigas Antanas Aleksandravičius. Neturtas, paprastumas, didelė meilė Išganytojui, Jo Motinai Marijai, kontempliatyvi malda puošė kiekvieną šio kunigo dieną. Nelengvas gyvenimo kryžius slėgė jo pečius. Parapijiečius mokė kantrybės kančioje, aukotis Dievui ne tik už artimuosius, bet ir už visos Lietuvos, viso pasaulio žmonių nuodėmes, už XX amžiaus žmonijos klaidas. Ypač didelį dėmesį skyrė jaunimui, ragino kiekviename žmoguje ugdyti meilę Dievui, Tėvynei, artimui.
Šilinių atlaidų metu kun. A.Aleksandravičius ištisą savaitę darbuodavosi Šiluvoje, kasmet paslapčiomis vykdavo į Pavolgį, melsdavosi už ateistus, už jų atsivertimą krikščioniškam gyvenimui. Dažnai sakydavo, jog Lietuva taps laisva, o ateistų vaikai rinksis kunigystės kelią. Begalinis kunigo pamaldumas žavėjo parapijiečius, o pasiaukojimas ir pasišventimas ligoniams, kiekvienam žmogui nelikdavo nepastebėti.