Liko
darbai ir šventumo pavyzdys
Sunkiais komunistinės priespaudos
metais Slavikų parapijoje pastoracinį darbą dirbo kunigas Antanas
Aleksandravičius. Neturtas, paprastumas, didelė meilė Išganytojui,
Jo Motinai Marijai, kontempliatyvi malda puošė kiekvieną šio kunigo
dieną. Nelengvas gyvenimo kryžius slėgė jo pečius. Parapijiečius
mokė kantrybės kančioje, aukotis Dievui ne tik už artimuosius, bet
ir už visos Lietuvos, viso pasaulio žmonių nuodėmes, už XX amžiaus
žmonijos klaidas. Ypač didelį dėmesį skyrė jaunimui, ragino kiekviename
žmoguje ugdyti meilę Dievui, Tėvynei, artimui.
Šilinių atlaidų metu kun. A.Aleksandravičius ištisą savaitę darbuodavosi
Šiluvoje, kasmet paslapčiomis vykdavo į Pavolgį, melsdavosi už ateistus,
už jų atsivertimą krikščioniškam gyvenimui. Dažnai sakydavo, jog
Lietuva taps laisva, o ateistų vaikai rinksis kunigystės kelią.
Begalinis kunigo pamaldumas žavėjo parapijiečius, o pasiaukojimas
ir pasišventimas ligoniams, kiekvienam žmogui nelikdavo nepastebėti.
Slavikų Šv. Onos bažnyčia po karo buvo apgadinta, reikėjo kapitalinio
remonto. Kunigas supirko statybines medžiagas, išrūpino reikiamus
dokumentus, tačiau komunistų partijos komitetas neleido pradėti
remonto darbų. Kun. A.Aleksandravičius tai skausmingai išgyveno.
Buvo kviestas pasiaiškinti, bet partijos sekretorius kunigo apkaltinti
negalėjo, nes jis turėjo reikiamus dokumentus.
Kun. A.Aleksandravičius, be Slavikų, aptarnavo ir Valakbūdžio parapiją,
kur važiuodavo dviračiu arba eidavo pėsčiomis.
Geru žodžiu mini parapijiečiai kun. A.Aleksandravičių ir po jo dirbusius
kunigus Kęstutį Brilių, Juozą Marčiulionį, Bronių Paltanavičių.
Jų gėrio sėta sėkla tebeveši augančioje kartoje. Būkime vieni kitiems
jautresni, supraskime vieni kitus, dirbusių kunigų šventumo pavyzdys
tegul įkvepia ne tik parapijiečius, bet ir būsimus kunigus.
M.TARESEVIČIENĖ
Slavikai, Šakių rajonas
© 2003 "XXI amžius"
|