| Nesugriaunama
tvirtovė
Jau praėjo 2000 metų nuo Kristaus
gimimo. Paskutinės vakarienės metu Kristus, galima sakyti, įkūrė
savo Bažnyčią, ir ji jau tiek metų gyvuoja, niekam nepavyko jos
sugriauti. Stovi ji kaip tvirtovė, kaip uola šėlstančiame vandenyne
Per tuos 2002 metus kiek sugriuvo imperijų, karalysčių, kunigaikštysčių,
išnyko valstybių, miestų, genčių! O Kristaus įkurtos Bažnyčios niekas
neįveikė, nesugriovė, nes ją saugo ir gina pats Kristus.
Iš istorijos žinoma, kaip buvo persekiojami, žudomi pirmieji krikščionys.
Cirko arenose juos išalkę žvėrys draskė, o susirinkusi minia, reikalaujanti
duonos, žaidimų, stiprių įspūdžių, iš pasitenkinimo staugė, džiaugėsi.
Toks anų laikų minios elgesys man primena šiandieną: ir dabar reikalaujama
tik duonos, malonumų, žaidimų, sukrečiančio žiaurumo, mažai kam
reikia dvasinių turtų. Tada krikščionys nieko neišsigando, rinkdavosi
katakombose, tarėsi, meldėsi, mirė kankinių mirtimi. Krikščionių
vis daugėjo. Jie nepasidavė tironams, nes buvo stiprūs Kristaus
mokslo tiesa, Evangelija, Bažnyčia, kuri vis tvirtėjo. Kaip ir kiekviena
idėja, tiesa, jei yra kam už ją mirti, išlieka, nepražūva: Bažnyčia
išliko, nes buvo, yra ir bus kam už ją aukotis.
Prisiminkime sovietmetį: už tikėjimą, už bažnyčios lankymą buvo
persekiojami mokytojai, mokiniai, jų tėvai, tarnautojai, bet Bažnyčia
nesugriuvo, buldozerinis ateizmas jos neįveikė, Bažnyčia išliko.
Sugriuvo sovietinė imperija, kuri norėjo sugriauti Bažnyčią
Suprantama, ateizmas daug padarė žalos tikėjimui, jaunimo širdyse
pasėjo daug blogio sėklų, kurios dar tebedygsta, paniekino dvasinius
turtus, išaukštino materialinius, orientavo į daiktų, malonumų pasaulį
Todėl šiandien tiek daug smurto, žiaurumo, melo, blogio. Bet eis
metai ir, tikiu, visa tai nyks, tik reikia nepasiduoti pykčiui,
blogiui, kerštui. Būtina saugoti širdyje meilę, dorą, ginti Bažnyčią
ir Lietuvą, daryti gera, nes, darydami gera kitiems, patys tampame
geresni, o bloga - blogesni. Tai gyvenimo aksioma. Lietuvai ir Bažnyčiai
reikia tik gerų piliečių. Imperijos, karalystės žlugo, norėdamos
viena kitą ginklu užkariauti, pavergti. Ne veltui sakoma: Kas su
kardu kariauna, nuo kardo ir žūsta. Bažnyčios ginklas, kuriuo ji
užkariavo žmonių širdis, protus, yra meilė, dora, gėris, grožis,
tikėjimas, viltis, tai, kas teikia palaimą, širdžių ramybę. Todėl
Bažnyčia stovi ir stovės per amžius kaip neįveikiama tvirtovė
Vincas STEPONAVIČIUS
Krekenava,
Panevėžio rajonas
© 2003 "XXI amžius"
|