Atnaujintas 2003 m. rugpjūčio 16 d.
Nr.62
(1166)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė šiandien
Mums rašo
Laikas ir žmonės
Visuomenė
Atmintis
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Apie nematomą Vilnelės upės tvarkymą

Birželio mėnesio pabaigoje Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijoje Mažesniųjų brolių ordino iniciatyva buvo suorganizuota Vilnelės dugno valymo akcija. Surengti tokią talką sumanyta prieš septynerius metus. Tuomet šauni jaunų pranciškonų tretininkų grupelė su broliu Benediktu pirmą kartą vilniečius pakvietė į netradicinę talką – išvalyti Vilnelę. Šv. Pranciškus mylėjo gamtą, buvo ekologijos globėjas, tad idėja sutvarkyti Vilnelę buvo ir dabar tebėra palaikoma pranciškonų. Pasak brolio Pauliaus, kuris dalyvavo ir pirmosiose, trejus metus iš eilės vykusiose talkose, savanorių skaičius kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet buvo apie 50.
Į tokią netradicinę akciją atėjo labai skirtingo amžiaus ir socialinės padėties parapijiečių bei kitų miesto gyventojų. Šiemet beveik pusė talkininkų buvo pažįstami, atėjo ir visiškai naujų žmonių. Per penkerius metus, kai ši graži idėja buvo primiršta, vieni talkininkai užaugo, kiti paseno, dalis išvyko gyventi kitur, dalis atsikraustė į Užupį... Kiekvienas, kas atėjo, rado darbo pagal savo jėgas - kas pagaliukus rinko, nešiojo, kas iš upės padangas, plytas traukė, kas darbininkams arbatą, kavą virė. Jauniausi akcijos dalyviai buvo penkerių šešerių metų vaikai.
Pranciškonas Paulius džiaugėsi, kad šiemet geranoriškai talkininkavo Užupio gyventojai. Apie šią akciją jie galėjo sužinoti ne tik iš mūsų laikraštyje išspausdinto skelbimo. Kvietimai buvo klijuojami mieste ant stulpų, dalijami praeiviams. Vis dėlto daugiausia įtakos, matyt, turėjo klebono raginimas bažnyčioje, ilgam įstrigę draugų ar pažįstamų pasakoti prisiminimai apie ankstesnes akcijas. O įspūdžiai išties lieka fantastiški, nes jau pats braidžiojimas Vilnelėje yra smagus. Čia patiriamų pojūčių nė iš tolo negalima lyginti su pasivaikščiojimais Vilnelės pakrantėmis, nes suaugusiam žmogui kilęs noras kaip vaikystėje pasitaškyti balose gali išsipildyti tikrai retai... Toks Vilnelės švarinimas - kartu ir šauni atrakcija žmonėms, ir naudingas darbas gamtai. Ši talka ypatinga ir todėl, kad ją galima drąsiai vadinti nematoma. Pasak brolio Pauliaus, „nei prieš valymą, žvelgdamas nuo kranto, nematai šiukšlių upės dugne, nei po talkos kas nors, nedalyvavęs akcijoje, gali pastebėti švaresnį dugną. Vilnelės vaizdas nesikeičia, kinta tik turinys”.
Upę valyti pasirinkta vasaros metu, kai vanduo jau yra įšilęs ir šiek tiek nusekęs. Šiemet dirbti pradėta birželio 26 dieną 9 valandą ryte, kai talkininkai pirmiausia susirinko į bažnyčią trumpų pamaldų. Valyti upės dugną pradėta nuo „Užupio kavinės”, o darbai baigti apie 13 valandą Trijų kryžių kalno papėdėje. Tuomet prie Adomo Mickevičiaus paminklo buvo bendri, pačių žmonių susiorganizuoti priešpiečiai.
Papildomų ar kokių ypatingų darbo įrankių šioje akcijoje nereikėjo. Svarbu buvo turėti tinkamą apavą, kad būtų galima drąsiai braidžioti ir netektų susipjaustyti kojų – juk upės dugne netrūko ir šukių... Kaskart per tokią akciją šiukšlių iš upės ištraukiama tiek pat kaip ir praėjusiais metais. Šiemet, tiesa, upės krantus laikinai „papuošė” kelerių metų turtas, kurį vėliau išgabeno Savivaldybės atsiųstos mašinos.
Šypsodamasis brolis Paulius prisiminė, kad šįkart rasta daugiau nei dvidešimt padangų, šeši puodai, įvairiausių gelžgalių, lovų ir dviračių rėmų, plastmasės gaminių, tinklų, butelių... Kažkada buvo ištraukta didžiulė gotikinė plyta su šuns letenų įspaudais. Vis dėlto vienas įdomiausių ir, ko gero, vertingiausių šiemetinių radinių - tai beveik metro skersmens girnapusė, kurią baigiantis talkai pastebėjo politologas Sigitas Babilius. Kai kas iš akcijos dalyvių siūlė radinį palikti upės dugne iki kitų metų, tačiau būrelis politologų - Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentų korporacijos „Republica” narių - po kelių dienų suorganizavo dar vieną nedidelę talką ir girnapusę ištraukė. Gali būti, kad šis radinys yra XVIII amžiaus istorinė relikvija, rasta maždaug ties ta vieta, kur buvo vyskupo Masalskio malūnas.
Korporantai girnapusę perdavė saugoti pranciškonams ir taip simboliškai padėkojo už tai, kad būtent pirmieji šio ordino vienuoliai prieš 750 metų pakrikštijo Lietuvos karalių Mindaugą.
Tikimasi, kad kitais metais susirinks daugiau žmonių. Talkos dalyviams liko neišdildomų prisiminimų, o akcijos stebėtojams arba šiemet nesuspėjusiems į talką vilniečiams atminty įstrigo laimingi dirbančių žmonių veidai. Tai liudija ir vos pasibaigus akcijai pasipylę klausimai: „O kada kitąkart bus organizuojama kažkas panašaus?”, „Gal organizuokim Vilnelės tvarkymą nuo Paplavų tilto iki pat žiočių?” ir pan. Kaip sako brolis Paulius, kol kas pastarosios idėjos įgyvendinti dar neplanuojama, nes tokiai akcijai, matyt, reikėtų didesnės pačių gyventojų iniciatyvos ir, be abejo, daugiau jėgos. Vis dėlto aišku, kad žmonėms tokių akcijų tikrai labai reikia...

Šarūnė LAPINSKAITĖ
Vilnius

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija