| Skandalas
po skandalo
Metų vidurys pasitaikė ypač sunkus
perkaitusį vasaros orą perskrodžia dažni žaibai ir perkūnijos.
Pasitaiko ir beveik tropinių liūčių, kurios kontrastuoja su krušomis.
Gamtai pritaria ir politikai. Tradiciškai nuobodų vasaros sezoną,
kai atostogauja Seimo nariai ir daugelis valdžios vyrų, šiemet pakeitė
politinių audrų sezonas.
Galima tik stebėtis, iš kur gimsta skandalai. Pažiro jie kaip iš
gausybės rago tuoj po neteisėtų žemės sklypų dalybų išgirdome
apie SAPARD fondo lėšų skirstymą aferistams. Po to, kaip perkūnas
iš giedro dangaus trenkė istorija apie septynis diplomatus, kurie
skubiai pasitraukė (buvo priversti taip padaryti) iš užimamų postų.
Dabar jau sklando gandas, kad greitai išaiškės afera apie neteisėtą
miškų kirtimą ir su tuo susijusį valdišką mokesčių nemokėjimą. O
kur dar skandalas dėl Stumbro privatizavimo, gresiantis peraugti
į tarptautinį?
Pirmuoju smuiku griežia Prezidento aplinkos žmonės. Vienas R.Pakso
patarėjas net prasitarė, kad skandalų bus dar daugiau. Kaip sakoma,
turime dar daug kompromituojančios medžiagos. Ką gi, galima patikėti,
kai kalba žmogus, esantis šalia šalies vadovo. Jis net sako, kad
taip Prezidentas pradeda vykdyti savo garsiąją programą, kur buvo
žadėta, kad tvarka bus. Bet ar nuo kilusio triukšmo padaugėjo tvarkos?
Stebina tik nenutrūkstama skandalų ir skandalėlių grandinė. Publika,
ištroškusi sensacijų, gaudo visas naujienas ir, dar nespėjusi sugromuluoti
vieno skandalo, jau gauna kitą, dar pikantiškesnį ir bjauresnį.
Žmonių reakcija į šiuos įvykius yra dvejopa vieni jau priprato
niekuo nesistebėti ir tik abejingai linguoja galva. Kiti čia mato
naujojo Prezidento pažadų įgyvendinimo pradžią.
Žinoma, negalima neigti, kad korupcija Lietuvoje yra giliai įleidusi
šaknis. Tai joks atradimas. Šitą mes suprantame ir žinome jau seniai.
Pabandykime pažvelgti į skandalus giliau, kitu žvilgsniu
Kam jie
gali būti naudingi?
Skandalų neregėtai daug, o išvadų padaryta mažai. Sklypų dalijimo
skandalas užgeso tarp vidutinės grandies valstybės tarnautojų. Kažkodėl
prisimenami tik jie, o Seimo narių ar ministerių bei jų giminių
indėlis į šią aferą nutylimas. Negi jie tokie geručiai? Sakoma,
kad yra visas sklypų savininkų sąrašas, kurio niekas nedrįsta paskelbti.
Arogantiškasis SAPARD lėšų skirstytojas net išdrįso muistytis ir
grasino, kad, jį išvijus iš darbo, apskritai nebus lėšų gaunama
iš ES. Kai su valstybe susitapatina koks karalius ar diktatorius,
tai nieko nestebina. Bet juk čia tik valdininkas, prilindęs prie
aukso puodo! Istorijai įgavus prastą kvapą, pagaliau jis buvo įkalbėtas
išeiti iš darbo savo noru. Tikėtina, kad čia skaudžiausiai nukentės
keli žemiausio lygmens pareigūnai, vadinamieji iešmininkai.
Panašiai atsitiko ir su skandalu URM. Nesitiki, kad tas septynetas
ne aukščiausio rango diplomatų buvo vieninteliai, įmerkę uodegas
į kažkokią (valstybės paslaptis!) neteisėtą veiklą. Jei tai buvo
elementarus kyšininkavimas, apie tai reikia pasakyti garsiai. Jei
buvo išduotos valstybės paslaptys, tokius pareigūnus reikėtų ne
atleisti iš darbo jų noru, o traukti baudžiamojon atsakomybėn. Ko
nepasako Lietuvos saugumo vadovas? Gal tyli, bijodamas prarasti
šiltą ambasadoriaus vietą Ispanijoje? Tiesa, po to, kai apie klanų
ir grupuočių egzistavimą URM papasakota spaudoje, paaiškėjo, kad
vadinamoji ministro draugų grupė (su kuriais jis ambasadoriavo Varšuvoje)
per šią akciją nenukentėjo. Gal čia ir slypi tikroji skandalo priežastis?
Kadangi kol kas tik triukšmaujama, susidaro įspūdis, kad ši skandalų
griūtis padeda kurti R.Paksui tautos gelbėtojo ir kovotojo su korupcija
įspūdį. Bet rezultatų mažoka. Kaip sakoma, iš didelio debesio maža
lietaus. Ar bus tikrasis lietus? Rinkėjai, patikėję pretendentu
sausio 5-ąją, nori to sulaukti. Mes irgi tuo norėtume patikėti
O patikėti tuo labai sunku. Nors Prezidentas turi realią progą parodyti
nesąs tuščias gražbylys, yra net keli bet.
Norint kovoti už teisybę, pačiam reikia būti be įtarimo dėmelės.
Politikoje tai vadinama interesų skaidrumu žmogus turi būti permatomas,
jis turi susitaikyti su mintimi, kad bus tyrinėjamas per didinamąjį
visuomenės ir žiniasklaidos stiklą. Dabartinis Prezidentas su savo
svita vaizduoja užsigavusį vaiką: žymusis posakis: Kodėl jūs mūsų
nemylite? jau beveik tapo anekdotu. Nepamirškime, kad Prezidento
rinkimų finansavimo istorija irgi nėra iki galo aiški, kiekgi buvo
jai išleista milijonų trys ar dešimt? O gal dar daugiau?
Pagaliau dabar ne tai svarbiausia. Prezidentas deklaruoja savo bešališkumą
ir tuo pat metu visi pareigūnai jau pradedami skirstyti į šio ir
dar ne šio Prezidento paskirtus. Žmogus, kuris turi atstovauti visiems
mūsų piliečiams, savo spaudos atstovo lūpomis jau skirsto juos į
lygius ir lygesnius. O ar gali būti bešališkas žmogus, turintis
moralinių, o gal ir finansinių įsipareigojimų savo rėmėjams?
Kol kas tik kalbama apie pilnus stalčius skandalų. Beje, tai jau
kažkur girdėta. Tie rytų ir pietryčių Lietuvos gyventojai, kurie
turi laimę matyti valstybinės Baltarusijos TV programą, tokias kalbas
dažnai išgirsta iš kaimynų vadovo lūpų. Tenykštis prezidentas į
valdžios olimpą irgi įkopė prisidengęs kovotojo su korupcija aureole.
Tik ar nuo to lengviau pasidarė gyventi broliams gudams? Nieko panašaus.
Keičiasi ministrai ir vyriausybės, o gyvenimas pas kaimynus primena
Lietuvą gūdžiais socialistiniais 1989-aisiais. Visai neseniai Baltarusijos
vadovas vėl pakeitė vyriausybę neva ji nesugeba laiku išmokėti
algų žmonėms. Visada kalti visi kiti, tik ne šalies galva.
Mūsų Prezidentas sako, kad tvarka bus. Įdomu, kokia bus ta tvarka?
Ar ji bus taikytina tik šio Prezidento žmonėms? Kas belieka daryti
kitaminčiams? Prisiminus palyginimus, kaip buvo įvesta tvarka pas
mūsų kaimynus ir kur dabar ne tie žmonės, šiurpuliukai nubėga nugara.
Tikroji demokratija nėra tik daugumos valia, primesta mažesnei žmonių
daliai. Amerikiečiai turi populiarų posakį, kuris skamba maždaug
taip: aš nesutinku su jūsų nuomone, bet esu pasiryžęs paaukoti savo
gyvybę, kad jūs galėtumėte tą nuomonę išsakyti. Įdomu, ar tai suvokia
mūsų valdžios vyrai, besivaikantys pigaus populiarumo arba besistengiantys
prisidengę triukšmu prastumti į atsakingus postus savo statytinius?
Edmundas Ratkus
Vilnius
© 2003 "XXI amžius"
|