Atnaujintas 2003 m. rugpjūčio 16 d.
Nr.62
(1166)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė šiandien
Mums rašo
Laikas ir žmonės
Visuomenė
Atmintis
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

O išaukštintoji Mergele Marija, melski už mus!

Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų (1460)

Marijos giesmėje yra pranašiški tiesos žodžiai, bylojantys, jog visais laikais pasaulyje yra ir bus milijonai žmonių, kurie savo dvasiniame gyvenime Dievo Motinai teikia išskirtinį dėmesį: “Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Visagalis, ir šventas yra Jo vardas!“ (Lk 1, 48 – 49).
Tikintieji, apmąstydami garbinguosius rožinio slėpinius, gali dėkoti Dievui už išskirtinį Švč. Mergelės (su kūnu ir siela) paėmimą į dangų ir taip pat jie turi progą prisiminti savo būsimąjį asmeninį danguje išaukštinimą, kurio dėka bus įmanoma akis į akį regėti dangaus Karalienę Mariją, apsisiautusią saule (plg. Apr 12, 1), angelų ir šventųjų beribį džiaugsmą ir patį viešpačių Viešpatį, kuris nušluosto kiekvieną ašarą nuo Dievo Avinėlio krauju išgelbėtųjų veidų, nes daugiau niekados nebebus mirties ir jokio sielvarto, nes viskas, kas buvo pirmiau, tas praėjo (plg. Apr 21, 4).
Kai Švč. M. Marija stovėjo prie Nukryžiuoto Jėzaus, Jos širdis galėjo plyšti iš skausmo matant mirštantį savo Sūnų. Tačiau Ji Kryžiaus kančių taurę gėrė pasitikėdama vien Viešpačiu. Ji, būdama be jokios kaltės, drauge su Išganytoju aukojo savo kančią už mus visus. Todėl ir Jos paėmimas į dangų buvo Jos Sūnaus prisikėlimo iš numirusių tęsinys. Kaip pats Kristus, neturintis jokios nuodėmės šešėlio, po kankinystės ir mirties prisikėlė ir buvo Dievo Tėvo išaukštintas danguje, taip ir Marija, tiesa, ramiai užmigusi Viešpatyje, netrukus buvo prikelta dangaus šlovėje, kad per amžius (šalia dieviškojo garbės Sosto), garbindama Trejybę, galėtų veiksmingai užtarti klystančius Žemės gyventojus.
O kad Ji, pasiekusi savo šlovės zenitą, skendi dieviškoje džiaugsmo šviesoje ir tuo pat metu atsiliepia į mūsų maldas ir net pati mus kartais moko, kaip reikia krikščioniškai gyventi šiuolaikiniame pasaulyje, - mes tuo neabejojame. Garsiojoje Fatimoje per regėtoją seserį Liuciją sykį Mergelė Marija kalbėjo apie atgailos rūšis. Priminė, jog geriausia atgailos rūšis yra gerai atlikti savo pareigas…
Atrodo, kas gi nežino, jog ką darai, turi visada daryti gerai arba, jei nors truputį numatai, kad tas darbas ar užsiėmimas duos netinkamų vaisių, tada susilaikyk nuo to atliekamo veiksmo. Bet jeigu šito kartais, deja, nesuvokia mūsų Bažnyčiai priklausantys kai kurie pavieniai asmenys, tuomet blogio pozicijos gali bent laikinai tik sustiprėti.
Čia turiu omenyje vieną dvasininką (neseniai netekusį teisės eiti kunigo pareigų), kuris, nepaisydamas bent minimalaus klusnumo savo ordinarui, pateikė liberalių pozicijų besilaikančiam ir net neretai kritiškai Bažnyčios atžvilgiu nusistačiusiam vienam dienraščiui informaciją, kuria pasinaudoję to leidinio korespondentai tendencingai rašė apie mūsų Bažnyčios padėtį.
Šiuo atveju nieko kito nelieka kaip tik prašyti Dangaus Motinos pagalbos, kad Ji apšviestų to kunigo mąstymą ir motyvaciją, idant jis paliautų daręs tai, kas nedera krikščioniui.
Švč. Mergele Marija, danguje amžina šlove vainikuota, priimk mūsų maldas, kurias pirmiausia skiriame už kai kuriuos klystančius ir kitus žmones klaidinančius mūsų brolius. Nuritink nuo jų galvų puikybės karūnas ir suteik tikros atgailos ir išminties malonių. Dėkojame Tau iš anksto, nes tikime - Tu vienaip ar kitaip atsiliepsi į šį mūsų bendrą maldavimą. Dar kartą Tau sakome: ačiū, kad mus išklausai, užtari ir mus visus prie savo mylinčios Širdies glaudi.

Kun. Vytenis VAŠKELIS

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija