| Europos
parke skulptūriniai žaidimai
|
Europos parko lankytojai kviečiami pažaisti
Linos Karosienės (ELTA) nuotrauka
|
1989 metais, kylant Atgimimo bangai,
Lietuvą pasiekė džiugi žinia: Prancūzijos nacionalinis geografijos
institutas nustatė, jog geografinis Europos žemyno centras yra netoli
mūsų sostinės, Vilniaus rajone. 19 km atstumą nuo miesto centro
iki geografinio Europos žemyno centro automobiliu galima pasiekti
per 20 minučių. Nuo Santariškių ligoninių miestelio pasukus Žaliųjų
ežerų kryptimi, tereikia sekti kelio nuorodas. Pats centras pažymėtas
specialiais žymenimis ir kun. Prano Gavėno (1918 2000) rūpesčiu
pastatytu aukštu ąžuoliniu kryžiumi.
Netoli nuo tos vietos, Joneikiškių kaime, 1991 metais mišku ir krūmiais
apaugusioje vietoje buvo pradėtas kurti Europos parkas. Dabar tai
yra vienas įspūdingiausių ir mėgstamiausių muziejų po atviru dangumi
Lietuvoje. Šiame vaizdingame gamtos kampelyje surinkta unikali skulptūrų
kolekcija, prilygstanti garsiausių pasaulio muziejų ekspozicijoms.
Europos parke galima išvysti D. Oppenheimo, Sol Le Witto, M. Abakanowicz
meno kūrinius. Skulptūrų muziejaus kolekcija išsidriekusi 55 hektarų
plote, čia pristatoma daugiau nei 90 meno kūrinių. Ištisus metus
veikiančiame muziejuje atspindėtas platus skirtingų kultūrinių tradicijų
bei meninių išraiškos formų spektras. Skulptūrų muziejaus svečiai
išvys Europos centro monumentą, kuriame pažymėti tikslūs atstumai
bei kryptys iki visų Europos sostinių.
Čekų menininko Alešo Vesely skulptūra Šviesos rūmai buvo gaminama
net trijose Lietuvos įmonėse, o specialios spyruoklės atgabentos
iš Čekijos gamyklos. Tai beveik devynių metrų aukščio keturiasdešimt
keturias tonas sverianti plieninė archajiškos namo formos konstrukcija.
Įžengus į šį plieninį namą netikėtai po kojomis susiūbuoja grindys.
Nuo 1993 metų Europos parke pradėjus organizuoti tarptautinius simpoziumus,
gauta daug meno kūrinių, stebinančių žiūrovus autorių išmone ir
meno galia.
Europos parke galima pamatyti žymaus minimalizmo krypties atstovo
Sol Le Witto skulptūrą Dvigubo negatyvo piramidė. Šis griežtų ir
labai tikslių geometrinių formų kūrinys išsiskiria nepaprasta darna
su jį supančia gamta. Skulptūra atsispindi plytinčiame priešais
tvenkinyje, natūrali aplinka sušvelnina racionalią, minimalistinę
geometriją.
Skulptūrų muziejaus kolekcijoje yra pora pasaulinio garso konceptualisto
Denniso Oppenheimo kūrinių: Krėslas/Baseinas ir Gerianti struktūra
su inksto formos baseinu. Pirmasis kūrinys primena milžinišką fotelį,
pripildytą vandens. Skulptūra stebina savo masteliu ir netikėtu
formos sprendimu. Kitame objekte D. Oppenheimas taip pat panaudoja
vandenį. Tai didžiulė skulptūra - 10 metrų ilgio, 10 metrų aukščio
ir 5,5 metrų pločio, - tarsi paradoksaliai balansuojanti vos ant
vieno atramos taško. Susidaro įspūdis, kad ji it gyvas sutvėrimas
iškišusi liežuvėlį atsigėrė vandens iš baseino.
Gintaro Karoso skulptūra LNK Infomedis 2002 metais buvo užregistruotas
Gineso rekordų agentūros kaip didžiausias pasaulyje meno kūrinys
iš senų televizorių. Iš daugiau nei 3000 į Europos parką atgabentų
televizorių G.Karosas sukūrė medžio formos labirintą, užimantį net
3135 kv. m. plotą ir sveriantį daugiau nei 150 tonų.
1998 metais lenkų skulptorė Magdalena Abakanowicz sukūrė Europos
parke mistinį landšafto kūrinį Neatpažinto augimo erdvė. Tai tarp
kalvų, slėnyje, išdėstytos dvidešimt dvi skirtingo dydžio betoninės
formos, jas papildo masyvūs rieduliai.
Ties kiekviena skulptūra verta sustoti ilgėliau, ne tik pasigrožėti,
bet ir pamąstyti. R. G. Solbert kūrinys ženk švelniai šia žeme
tai apskritimu išdėstyti įvairaus dydžio sidabro atspalvio žmogaus
pėdų atspaudai. Šalia mažų pėdučių didelės. Tarsi stiprus ir galingas
vestų mažą ir silpną.
Liepos pabaigoje muziejuje gausiai susirinkusiems žiūrovams buvo
pristatyti Skulptūriniai žaidimai. Tai jauno skulptoriaus Mindaugo
Tendziagolskio dinaminių skulptūrų projektas Mobile Games. Kūrinį
sudaro penki savarankiški judantys įvairių formų objektai, skirti
įvairaus amžiaus lankytojams - vaikams ir suaugusiesiems - žaisti
po vieną, dviese ar didesnėmis grupėmis. Iš nerūdijančių plieno
vamzdžių sukurtos įdomaus techninio sprendimo skulptūros nėra pritvirtintos
prie žemės ir leidžia savo jėgomis judėti į priekį arba suktis vietoje
aplink savo ašį, suptis sūpuoklėse su keturiais ratais ir kt. Kad
skulptoriaus kūrinys iš eskizų ir brėžinių virstų tuo, kuo yra,
daug prisidėjo Dailės akademijos vadybininkės diplomantės Vaida
Sikorskaitė ir Inesa Ivanova, ieškojusios ir suradusios rėmėjus.
Visi žaidimai buvo išmėginti, dalyvaujant autoriui. Jis sakė: Gali
atrodyti, kad aš eksperimentuoju savo kūnu ar sąmoningai rizikuoju.
Ne, man rizikuoti savo ar kitų sveikata yra nuodėmė. Viskas būtinai
turi būti apskaičiuota, kad niekas nesusižeistų. Kiekvienas neapskaičiavimas
ir pasikliovimas sėkme man jau yra moraliai nepriimtinas. Ir tai
tik mano moralumo klausimas, nes aš viską turiu išbandyti pats.
Pavojingas meno kūrinys man yra nuodėmingas. Bet ar geras apskaičiavimas
apsaugo nuo nuodėmės? Kas kelia pavojų man, nebūtinai kelia pavojų
kitam. Lygiai taip pat, kas man pavojaus nekelia, kitam gali skaudžiai
atsirūgti. Aš apsiriboju savo galimybėmis. Noriu apsieiti be kaskadininkų.
Savo kūrybą noriu koncentruoti ties kūnu, jo judesiais ir galimybėmis,
bet neeksperimentuodamas, nekeldamas jam pavojaus. Savisaugos instinktas
kiekvienam parodo ribas. Žiūrovas pats turi apsispręsti, ar jam
pakaks vaizdinio suvokimo, ar jis norės autoriaus patirtį suvokti
savo kūnu. Šis kūrybos etapas išplaukia iš piemenų žaidimų. Piemenų
žaidimai taip pat buvo žaidžiami atsižvelgiant į žaidėjo pajėgumą
ir jo fizines galimybes, o kai kurie buvo reikalaujantys didelio
fizinio pasirengimo. Jei žaislas ar žaidimas žaidėjui ne pagal galimybes,
tai jis lieka žiūrovu. Tuo, žinoma, jis nėra prastesnis suvokėjas
negu tas, kuris žaidžia. Aš tiesiog noriu išprovokuoti žiūrovą veiksmui.
Kiekvienas apsisprendžia pasiduoti provokacijai ar ne. Nekuriu
aš tais kūriniais kokių nors prasmių apie uždarą ratą ar dar kažkokį
ciklą. Man tai iš vaikystės atsineštas noras verstis per galvą,
noras išbandyti save, savo ribas. Žinoma, neperžengiant savisaugos
ribos. Mano žaidimas nėra tas žaidimas, kurio funkcijos treniruoja
darbui ar gynybai. Nėra tai ir energijos pertekliaus išliejimas.
Tai, išeinant iš šių idėjų, savęs realizavimas.
Aš neapsiriboju vien žaislu, kad ir plačiąja to žodžio prasme. Kūrinys
gali neturėti nieko bendro su žaidimu, gali būti šiaip žmogaus kūnui
pritaikyti dalykai. Bet būtinai susiję su psichologiniu ar fiziniu
išmėginimu, žiūrovui sukeliantys asociacijas.
Skulptūrinius žaidimus nesunku rasti. Jie išdėstyti prieš administracinį
pastatą esančioje aikštelėje, prie seno obelų sodo. Per atidarymą
visus juos išbandė vaikai ir suaugusieji. Žaidimai patiks ypač tiems,
kurie išsiilgę gilių ir stiprių emocijų. Galima neribotą skaičių
kartų verstis per galvą, skraidyti, suptis.
Atsisveikindami su modernaus meno muziejumi po atviru dangumi, pakalbinome
jo įkūrėją ir direktorių Gintarą Karosą. Jis sakė: Nuo pat vaikystės
jaučiu nerimą pasitikdamas ir baigdamas kiekvieną dieną dėl praleisto
laiko prasmingumo. Intuityviai žinau, kad savo buvimą žemėje turiu
įprasminti kažkuo nekasdieniu ir nebuitišku, tuo, kas yra aktualu
ne tik man ir ne tik šiandien. Taip gimė mintis sujungti gamtą su
žmogaus intelektu, išreikštu meno kūriniuose. Taip atsirado pirmieji
amžini ženklai skulptūros viename žemės lopinėlyje, kur visai
neseniai buvo apleistas miškas ir pelkės. Geografinio Europos centro
idėja tapo įprasminta universalia meno kalba. Žmonės surado naują
erdvę savo vaizduotei ir atsakymų ieškojimams. Kuriu objektus, kurie
vadinami landšafto skulptūromis. Jie yra netinkami parduoti, o skirti
tam tikrai erdvei. Jų kalba minimali; valau nuo nereikalingų apnašų
ir tuščiažodžiavimo. Man yra prasmingi iš pažiūros paprasti daiktai
ir reiškiniai, kurie atspindi jų esmę.
Tiems, kurie ketina aplankyti Europos parką, rekomenduojame atidėti
visą dieną. Čia puikiai dera nuostabi gamta, menas, pramogos ir
poilsis. Galima klaidžioti vienam, galima prisijungti prie ekskursijos,
kurios vedamos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Alkį ir troškulį
galima numalšinti restorane, kuriame gausus lietuviškų nacionalinių
valgių pasirinkimas. Taip pat yra suvenyrų praduotuvė ir Europos
parko paštas. Čia galima įsigyti gražių Europos parko dovanų puodelių,
marškinėlių, šratinukų, pieštukų, molio ir medžio dirbinių su skulptūrų
muziejaus simbolika. Pasiųstas atvirlaiškis su Europos parko pašto
antspaudu dovana ne tik filatelistams, bet ir puiki pramoga apsilankiusiems
turistams.
Aldona KAČERAUSKIENĖ
Vilniaus rajonas
© 2003 "XXI amžius"
|
