Atnaujintas 2003 m. rugpjūčio 20 d.
Nr.63
(1167)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Krikščionybė ir pasaulis
Lietuva
Darbai
Kultūra
Parodos
Literatūra
Atmintis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

„Kai laisvės rytas aušo“

Bernardo Aleknavičiaus knyga „Kai laisvės rytas aušo“, skiriama Lietuvos nepriklausomybės, Lietuvos kariuomenės atkūrimo 85–osioms ir Klaipėdos krašto sukilimo 80–osioms metinėms, išleista krašto apsaugos ministerijos lėšomis. Knygos pratarmėje Krašto apsaugos viceministras plk. Jonas Gečas, be kita ko, rašo: „Šis leidinys–fotoapybraiža – Zanavykų krašto, įsiterpusio tarp Nemuno ir Šešupės, pilietiškumo atspindys, kaip reikia mylėti ir ginti savo Tėvynę“.

Iš širdies išugdytas jausmas Lietuvai
Mintys apie Vytauto Varnagirio kūrybą

Perskaičiau, galima sakyti, vienu prisėdimu Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos nario Vytauto Varnagirio „Po tundros dangumi“, „Vėlinės“, „Kruvinos rankos“, „Varnagirė“ knygeles. Knygelių yra išleidęs daugiau. Greitai skaičiau, nes kūryba įdomi, intriguojanti, geras stilius. Skaitai ir atgimsta pokario partizanų kovos, okupantų, skrebų, komunistų žiaurumas, Lietuvos, lietuvių nekentimas. Rodos, jei galėtų, okupantai padarytų, kad kuo greičiau „šiaurės vakarų kraštas “ liktų be lietuvių, nes jiems rūpėjo ne Lietuvos likimas, jos laisvė, o jų pačių „komunistinė gerovė“.

Nesimėgaukite istorijos klastojimu
Atviri laiškai Pranui Ereliui, knygos „Įdomioji Lietuva“ autoriui

Pamačiusi knygyne jūsų knygą „Įdomioji Lietuva“, nusprendžiau ją įsigyti. Gražiai apipavidalinta, tiesiog prašyte prašėsi, anot M.Mažvydo, imki mane ir skaityki! Godžiai verčiau lapus, ieškojau buvusios Šakių apskrities, nes tai mano gimtoji Zanavykija, ten, kur teka Šešupė, Siesartis, Nova. Tose derlingose lygumose giliai šaknis įaugęs giminės medis. Švarus, be priemaišų. Vaizduotėje prabėga basakojė vaikystė. Akyse ir dabar regiu žaliuojančius vienkiemius, kurie negailestingai išnaikinti su jų žydinčiais sodais ir juos apsupusiais medžiais, ir gimtąją tėviškę. Širdyje nešioju zanavykų patirtas kančias ir neužgyjančias žaizdas, nelaiku paliktą brangų gimnazijos suolą, į mokslą užtrenktas duris, mokslo draugų – šešiolikmečių – žūtį nelygioje kovoje už Lietuvos laisvę.