Pirmasis puslapis
Pasaulis
Krikščionybė ir pasaulis
Lietuva
Darbai
Kultūra
Parodos
Literatūra
Atmintis

(atnaujinta)

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Visų atsakomybė už visus
Pasaulinio skurdo problema enciklikos
„Sollicitudo rei socialis“ žvilgsniu

Kupranugaris - afrikiečių svarbiausias pagalbininkas

„Net neanalizuojant skaičių ir statistikos, galima pamatyti nesuskaičiuojamos daugybės vyrų ir moterų, vaikų, suaugusiųjų ir senelių tikrovę, trumpai tariant, tikrovę tų žmonių, kurie kenčia slegiami baisaus skurdo. Milijonai jų jau prarado viltį, nes daugelyje planetos kraštų jų padėtis labai pablogėjo“, - rašė popiežius Jonas Paulius II prieš 25 metus (1987 m. gruodžio 30 d.) paskelbtoje savo socialinėje enciklikoje „Sollicitudo rei socialis“, analizuodamas ekonominės prarajos išsiplėtimą tarp vadinamųjų išsivysčiusios Šiaurės ir besivystančių Pietų šalių. Pažymėdamas, kad sąvoka „praraja“ yra visiškai tinkama apibūdinti skirtumus produkcijos gamyboje ir paskirstyme, darbo sąlygų, higienos, sveikatos, gyvenimo trukmės lygyje tarp pažangiųjų ir atsilikusiųjų valstybių, Šventasis Tėvas tuo pačiu prieina išvadą, jog „pasaulio vienybė, kitaip tariant, žmonių giminės vienybė, yra kuo rimčiausiai sukompromituota“.

Popiežius pripažįsta, kad Europoje susidarė vertybių krizė

Popiežius savo vasaros rezidencijoje sekmadienį sveikinosi su tikinčiaisiais

Popiežius Jonas Paulius II, kuris pastaruoju metu nuolat perspėja, kad Europa yra atitrūkusi nuo savo krikščioniškų šaknų, rugpjūčio 17 dieną vėl sakė, kad žemyne įsivyravo vertybių krizė. Jis taip pat išreiškė viltį, kad dešimties naujų narių priėmimas į Europos Sąjungą paskatins atsinaujinimo procesą. „Jūs negalite paneigti, kad dabartiniu metu Europa patiria vertybių krizę ir yra svarbu, jog ji vėl atrastų savąjį identitetą, - kalbėjo Šventasis Tėvas, praėjusį sekmadienį susitikęs su maldininkais „Viešpaties maldos“ proga savo vasaros rezidencijoje Kastelgandolfe netoli Romos. - Europos Sąjungos išsiplėtimo negalima susieti su geografiniais bei ekonominiais aspektais. Jis taip pat turi būti išreikštas per atnaujintą vertybių darną įstatymuose ir gyvenime“.

Per Žolinę - švenčių gausa

Žolinė, Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų diena, buvo švenčiama Krekenavoje

Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje buvo švenčiama viena gražiausių vasaros švenčių - Žolinė, Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų diena. Šįmet šiai šventei buvo skirtos trys savaitgalio dienos.
Žolinė prieš trejus metus Seimo nutarimu įteisinta kaip valstybės šventė. Bažnyčiose, kurios turi Švenčiausiosios Mergelės Ėmimo į dangų titulą, vyko dideli atlaidai. Garsiausi iš jų - Pivašiūnų ir Krekenavos, taip pat Merkinės, Sintautų, Leipalingio, Veliuonos, Gelgaudiškio ir kitose bažnyčiose. Žolinės atlaidais ir stebulingu Dievo Motinos Marijos paveikslu garsėjantys Pivašiūnai šįmet šventė šio paveikslo vainikavimo 15 metų jubiliejų ir Pivašiūnų bažnyčios 355 metų sukaktį. 1988 m. rugpjūčio 14 dieną šviesaus atminimo kardinolas Vincentas Sladkevičius vainikavo paveikslą popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė Nuliūdusiųjų Paguodos titulą. Nuo to laiko kiekvieno mėnesio 15 dieną maldininkai susirenka pagarbinti Pivašiūnų Švč. Mergelę Mariją Nuliūdusiųjų Paguodą, paprašyti dangiškos globos ir užtarimo.

Dirbiniais iš medžio dabinasi miesto parkas

Rajono savivaldybės Krašto istorijos muziejaus direktorė Birutė Kulpinskaitė - medžio drožėjų stovyklos organizatorė

Liepai bėgant į pabaigą, Raseinių miesto parke veikė ketvirtoji tarptautinė medžio drožėjų stovykla. Visą savaitę išsijuosę darbavosi dešimt vyrų. Ši stovykla buvo ypatinga tuo, jog šiemet Raseiniai švenčia 750 metų sukaktį. Visi medžio skulptoriai savo darbus skyrė šiam jubiliejui.

Rengėjas - Krašto istorijos muziejus

Stovyklą organizavo Raseinių rajono savivaldybės krašto istorijos muziejus. Jo direktorė Birutė Kulpinskaitė - veiklos ir medį mylintis žmogus. „Man būtų gaila, kad visas medis nukeliautų į krosnį, todėl noriu, rengdama stovyklas, prailginti jo gyvenimą“, - sakė raseiniškė.
Nuo rudens medienos skiria Raseinių miškų urėdija. Šiųmečiai ąžuolai buvo itin stori. Jų parinkimu rūpinosi raseiniškis tautodailininkas Ričardas Ramanauskas. Garsus medžio drožėjas laikomas neoficialiu stovyklos techniniu direktoriumi.
Stovyklą finansavo rajono savivaldybė. Jos atidaryme bei uždaryme dalyvavo Raseinių miesto seniūnas Jonas Elzbergas ir rajono meras Edmundas Jonyla.

Europos parke – skulptūriniai žaidimai

Europos parko lankytojai kviečiami pažaisti

1989 metais, kylant Atgimimo bangai, Lietuvą pasiekė džiugi žinia: Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas nustatė, jog geografinis Europos žemyno centras yra netoli mūsų sostinės, Vilniaus rajone. 19 km atstumą nuo miesto centro iki geografinio Europos žemyno centro automobiliu galima pasiekti per 20 minučių. Nuo Santariškių ligoninių miestelio pasukus Žaliųjų ežerų kryptimi, tereikia sekti kelio nuorodas. Pats centras pažymėtas specialiais žymenimis ir kun. Prano Gavėno (1918 – 2000) rūpesčiu pastatytu aukštu ąžuoliniu kryžiumi.

Muziejuje – įsimintinos datos

Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelyje

Šią jubiliejinę mums, visiems lietuviams, vasarą Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune taip pat minėjo svarbias datas, nors ir ne apvalias. 71 metai nebeturime gyvai kuriančio mūsų tautos dainiaus Maironio, bet jau 67 metai veikia jo muziejus. Ir be vieno, ir be kito šiandien neįsivaizduojame Lietuvos, Kauno, savo kultūrinio ir dvasinio gyvenimo bei savęs pačių. Todėl ir renkamės minėti šių datų Maironio sodelyje. Šį kartą – su aktore Virginija Kochanskyte, Rumšiškių ansambliu, lyg iš Maironio nuotraukų albumo nužengusiu, vadovaujamu Astos Veverskytės, ir su literatūros tyrinėtoja, VDU docente, daktare Irena Skurdeniene.

Muzikos mylėtojų pasididžiavimas

Vilhelmas Čepinskis Pažaislio vienuolyno Saulės laikrodžio kiemelyje

Pažaislio muzikos festivalis bet kokiu oru tarsi magnetas sutraukia geros muzikos atlikėjų gerbėjus iš visų Lietuvos kampelių į vienuolyno Saulės laikrodžio kiemelį, sudarantį uždarą arkadomis padabintą erdvę. Ir nenuostabu. Koncertuoja Lietuvos smuiko virtuozas Vilhelmas Čepinskis ir Lietuvos kamerinis orkestras, kuriam nuo 1960 metų vadovauja maestro profesorius Saulius Sondeckis. Rugpjūčio 3 - iąją pasiklausyti geriausių atlikėjų susirinkę žiūrovai aklinai užtvindė kiemelį, visus praėjimus ir kerteles.
Pirmoje koncerto dalyje grojo Lietuvos kamerinis orkestras. Dirigavo prof. S. Sondeckis. F. Mendelsono, V. A. Mocarto, Dž. Rosinio kūryba visada žavėjo ir žavės klausytojus, atlikėjus. Nepaisant, kad buvo tvanku, kiemelio erdvėje skambėjo tobuliausiai atliekama, puikiai girdima minėtų kompozitorių muzika. Orkestras, kuriam tiek daug metų vadovauja maestro S. Sondeckis, yra pripažintas Europoje, su šiuo orkestru savo atlikėjo kelią pradėjo ir smuikininkas Vilhelmas Čepinskis. Kiekvienas kūrinys tądien turėjo didelį poveikį susirinkusių klausytojų širdžiai, dvasinei būsenai, pakeldamas ją į aukštesnę pakopą, nuteikdamas išgyvenimams, panardindamas į teigiamų emocijų verpetą. Tokiai būsenai patirti renkasi klausytojai, tam kuria kompozitoriai. Susirinkusieji orkestro grojimą palydėjo gėlių puokštėmis prof. S. Sondeckiui, karštomis ovacijomis.

Pasipuošė medžio dirbiniais

Vabalninkietį tautodailininką Vydą Vareiką sveikina Fotografijos galerijos direktorė Marija Čičirkienė

Į Respublikos gatvę Panevėžyje žvelgiantys Šv. Kazimiero knygynėlio langai pasipuošė originaliais šaukštais, sienos – kaukėmis bei kitokiais dirbiniais iš medžio. Jų autorius – Vabalninke gyvenantis tautodailininkas Vydas Vareika.
Biržiečio darbus bei jų kūrėją pristatė Vabalninko kultūros namų direktorius Aloyzas Janulis. Kraštietį jis apibūdino kaip daug savo miestui nusipelniusį žmogų. Vydas žinomas ir kaip įvairių sportinių renginių organizatorius, pats aktyviai sportuoja. Keturių dukterų tėvas yra gerbiamas kaip veislinių šunų augintojas. Tautodailininkas – Lino žiedo, kuris yra įteikiamas daugiausia Vabalninko kraštui nusipelniusiems žmonėms, autorius. V. Vareika yra sumanęs suburti į klubą Vabalninko žemėje gimusius ir augusius žmones. Artimiausias jų susitikimas buvo surengtas per Onines Panevėžio rajone, Vaivaduose, pas verslininką, rajono Tarybos narį Joną Katiną.

Ikonos žiūri į mus

Iš kairės: menotyrininkė Sigita Samuolienė ir dailininkė Dalia Skardžiūtė su mama Adele Skardžiuviene

„Neregimojo Dievo atvaizdas“ – taip dailininkė Dalia Skardžiūtė pavadino savo darbų parodą, kuri eksponuojama Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Tai neįprasti darbai – ikonos, tapytos senąja Bizantijos technika. Tai pirmoji jaunos menininkės paroda. „Ji nežino, kaip tai turėtų būti, todėl taip jaudinasi,“ – nuoširdžiai palaikė ir drąsino parodos autorę muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė.
Labai subtilus, dvasingas menas – ikona mums nėra labai gerai pažįstama meno sritis. Turbūt daugelis iš mūsų, priėję prie ikonos, negalėtų daug ko apie ją pasakyti. Dailininkė tą supranta, todėl pasirūpino parodos lankytojais, parengusi aprašymus. Žiūrint į ikoną norisi susikaupti, susitelkti, daug ką pačiam savyje ir tame vaizduojamajame mene suprasti. Atidarant parodą dalyvavo pati autorė, Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios kun. Stasys Kazėnas, šios bažnyčios grigalinio giedojimo choras, menotyrininkė Sigita Samuolienė, seserys vienuolės, vienuoliai broliai pranciškonai, dailininkės mama Adelė Skardžiuvienė. „Broliai pranciškonai – viso to, ką čia matome, kaltininkai“, – sakė dailininkė D.Skardžiūtė.

Natiurmortuose - gėlių ir žuvų pasaulis

Tapytojas ir vitražistas Simonas Gutauskas

Privačioje "Rūtos galerijoje", įsikūrusioje sostinės senamiestyje, atidaryta Rumšiškėse gyvenančio, o Kaune kuriančio tapytojo ir vitražisto Simono Gutausko naujausių drobių paroda "Natiurmortai".
Garsios menininkų Gutauskų dinastijos atstovas S. Gutauskas mokėsi M.K.Čiurlionio meno mokykloje tapytojo Jono Daniliausko klasėje, 1983-1990 metais studijavo Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios dailės fakultete, profesoriaus Algimanto Stoškaus vitražo studijoje. Diplominis S. Gutausko vitražas "Jūra" puošia "Lino" poilsio namus Palangoje.

Studente, ar jau žinai, kur gyvensi šiais metais?
Gal „Vilnelės“ studenčių namuose? Kodėl gi ne?

Ten rasi jaukią aplinką, kultūrinį ir dvasinį ugdymą:
- asmenybė ugdoma laisvės ir pagarbos kitokiai nuomonei dvasia;
- socialinė, kultūrinė bei sportinė veikla;
- bendravimas su tais, kurie nori padaryti visuomenę geresnę ir siekia šio tikslo pradėdami pirmiausiai nuo savęs;
- parama krikščioniškam gyvenimui ir galimybė gauti žinių apie Katalikų Bažnyčios mokymą dvasinio ugdymo renginiuose, kuriuos „Vilnelės“ studenčių namuose organizuoja tarptautinė institucija „Opus Dei“ („Dievo darbas“) – asmeninė Katalikų Bažnyčios prelatūra.
Jeigu nori daugiau sužinoti apie tai, paskambink ar užeik į „Vilnelės“ studenčių namus adresu: Algirdo g. 2–36, 2006 Vilnius, tel. 265 03 09, el. paštas vilneles@erdves.lt

Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia:

Į apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į ITALIJĄ
rugsėjo 21-29 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Čenstakava – Znojimas – Paduja – Loretas – San Džovani Rotondas – San Marinas – Gateo A Mare (poilsis prie Adrijos jūros) – Viena – Zabžidovskio Kalvarija – Krokuva – Vilnius.

Tėvas Pijus

Kelionės kaina – 690 Lt.
(„XXI amžiaus“ skaitytojams, užsirašiusiems iki rugpjūčio 1 d. - 599 Lt.)

Išvykstama iš Vilniaus per Kauną, Prienus, Alytų, Lazdijus.

Vilnius, Bazilijonų g. 3.
Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.),
8-673-38624 (mob.).,
8-37-777488

Turizmo agentūra "Titano vartai"

Liucerna

Kviečia keliauti į LURDĄ per VOKIETIJĄ, ŠVEICARIJĄ, ITALIJĄ (rugsėjo 13-25 dienomis, dešimt nakvynių viešbučiuose). Maršrutas: Vroclavas - Niurnbergas - Miunchenas - Liucerna - Milanas - Turinas - Monakas - Nica - Kanai - Lurdas - Neversas. Kaina 1200 Lt.

ITALIJA (rugsėjo 12-23 dienomis, aštuonios nakvynės viešbučiuose). Maršrutas: Brno - Viena - Venecija - Milanas - Florencija - Roma - Vatikanas - Kaprio sala - Neapolis - Vezuvijus - Pompėja - San Marinas - Čenstakava. Kaina 1200 Lt.

Lurdas

Šv. Pauliaus kelias Turkijoje (rugsėjo 26 - spalio 12 dienomis, 12 nakvynių viešbučiuose su vakariene ir pusryčiais). Maršrutas: Budapeštas - Sofija - Troja - Bergamas - Izmiras - Efesas - Hierapolis - Antalija - Kapadokija - Ankara - Stambulas - Bukareštas - Miškolcas (galimybė skristi lėktuvu). Kaina 1890 Lt.

Ispanija- Portugalija (rugsėjo 28 - spalio 13 dienomis, aštuonios nakvynės viešbučiuose). Maršrutas: Čenstakava - Viena - Venecija - Paduva - Montichiaris - Milanas - Monakas - Figueras - Monseratas - Barselona - Madridas - Segovija - Avila - Lisabona - Fatima - Santjago de Kompastela - San Sebastianas - Lurdas - Strasbūras. Kaina 1800 Lt.

Gondolos Venecijoje

Šv. Pauliaus kelias GRAIKIJOJE (rugsėjo 28 - spalio 12 dienomis, aštuonios nakvynės viešbučiuose). Maršrutas: Viena - Venecija - Igumenitsas - Kalambaka - Salonikai - Verija - Olimpo kalnas - Delfai - Atėnai - Egėjo jūra - Peloponesas - Korintas - Epidaura - Nafpliona - Olimpija - Patra - Venecija. Kaina 1700 Lt.

Išvykstama iš Vilniaus per Kauną, Alytų, Lazdijus.
Išsamesnė informacija Vilniuje: A.Jakšto g. 9 - 14, tel./faksas (8-5) 2122344, mob. tel. (8-686) 10113 (Teodora), Kaune: (8-37) 453039, mob. tel. (8-610) 10717 (Aldona), el. paštas: dilka@takas.lt, www.titano.vln.lt.