| Per
Žolinę - švenčių gausa
|
Žolinė, Švenčiausiosios Mergelės Marijos
Ėmimo į dangų diena, buvo švenčiama Krekenavoje
Eltos nuotrauka
|
Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje buvo
švenčiama viena gražiausių vasaros švenčių - Žolinė, Švenčiausiosios
Mergelės Marijos Ėmimo į dangų diena. Šįmet šiai šventei buvo skirtos
trys savaitgalio dienos.
Žolinė prieš trejus metus Seimo nutarimu įteisinta kaip valstybės
šventė. Bažnyčiose, kurios turi Švenčiausiosios Mergelės Ėmimo į
dangų titulą, vyko dideli atlaidai. Garsiausi iš jų - Pivašiūnų
ir Krekenavos, taip pat Merkinės, Sintautų, Leipalingio, Veliuonos,
Gelgaudiškio ir kitose bažnyčiose. Žolinės atlaidais ir stebulingu
Dievo Motinos Marijos paveikslu garsėjantys Pivašiūnai šįmet šventė
šio paveikslo vainikavimo 15 metų jubiliejų ir Pivašiūnų bažnyčios
355 metų sukaktį. 1988 m. rugpjūčio 14 dieną šviesaus atminimo kardinolas
Vincentas Sladkevičius vainikavo paveikslą popiežiaus Jono Pauliaus
II dovanotomis karūnomis ir suteikė Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.
Nuo to laiko kiekvieno mėnesio 15 dieną maldininkai susirenka pagarbinti
Pivašiūnų Švč. Mergelę Mariją Nuliūdusiųjų Paguodą, paprašyti dangiškos
globos ir užtarimo.
Nuo pirmųjų krikščionybės metų pradėjus švęsti Švenčiausiosios Mergelės
Marijos Ėmimo į dangų šventę, jai pritaikyta nemažai senųjų Žolinės
papročių. Į bažnyčią nešami šventinti žolynai, javai, daržovės,
vaisiai. Tikima, kad pašventinti žolynai saugos namus nuo žaibo,
gyvulius - nuo ligų.
Daug kur per Žolinės atlaidus po iškilmingų šv. Mišių buvo rengiami
folkloro koncertai, liaudiški vaidinimai, vyko giminių susitikimai,
mirusių giminaičių paminėjimai.
Štai Gargžduose vyko miesto 750 metų jubiliejaus šventiniai renginiai,
kurie tęsėsi net keturias dienas. Šio garbingo jubiliejaus pasirengimui
Gargždai išleido apie milijoną litų. Bene daugiausia lėšų pareikalavo
centrinės aikštės rekonstrukcija - 615 tūkst. Lt. Joje ne tik pakeista
danga, bet ir įrengtas fontanas, kuris, kaip tikimasi, taps miestiečių
ir Gargždų svečių traukos vieta. Rekonstruotoje aikštėje galės vykti
ir visi miesto renginiai bei šventės.
Be iškilmingo tarybos posėdžio, nusipelniusių žmonių pagerbimo,
savaitgalį Gargžduose šurmuliavo ir įžymioji prekybininkų bei tautodailininkų
mugė. Čia buvo rengiami ansamblių bei įvairių muzikos grupių koncertai.
Vienu įspūdingiausių šventės renginių tapo 750-ies cepelinų virimas.
Gargždiškiai nuo seno didžiuojasi šiuo patiekalu, tad ir miesto
šventės be jo, sako, neįsivaizduoją. Atėjusieji į šį renginį galėjo
gauti ne tik įvairių prizų ar staigmenų, bet ir už dyką paragauti
jubiliejinių cepelinų. Beje, nuo šiol visus atvykstančius į Gargždus
pasitiks riboženklis. Juo tapo apie 100 tonų sveriantis akmuo su
užrašu Gargždai. Jis pastatytas prie rytinio įvažiavimo į miestą.
500 metų sukaktis šventė Leipalingio ir Svėdasų miestelių gyventojai.
Juos ir jų kraštiečius, susirinkusius į šventę, pasveikino prezidentas
Rolandas Paksas. Jis sveikinime rašė džiaugiąsis kartu su Leipalingio
ir Svėdasų žmonėmis, nuo šiol turinčiais ir savo miestelių herbus.
Pagal Eltą
© 2003 "XXI amžius"
|
