Pirmasis puslapis
Pasaulis
Krikščionybė ir pasaulis
Lietuva
Darbai
Kultūra
Parodos
Literatūra
Atmintis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

„Kai laisvės rytas aušo“

Bernardo Aleknavičiaus knyga „Kai laisvės rytas aušo“, skiriama Lietuvos nepriklausomybės, Lietuvos kariuomenės atkūrimo 85–osioms ir Klaipėdos krašto sukilimo 80–osioms metinėms, išleista krašto apsaugos ministerijos lėšomis. Knygos pratarmėje Krašto apsaugos viceministras plk. Jonas Gečas, be kita ko, rašo: „Šis leidinys–fotoapybraiža – Zanavykų krašto, įsiterpusio tarp Nemuno ir Šešupės, pilietiškumo atspindys, kaip reikia mylėti ir ginti savo Tėvynę“.
Ši dešimtoji B.Aleknavičiaus knyga – pirmasis tokio žanro leidinys Lietuvos knygų leidyboje. Fotografijomis ir žurnalistiniu žodžiu autorius skaitytoją atvedė į Lietuvos kariuomenės savanorių kovų vietas, 1923 metų Klaipėdos sukilimą bei mūsų kariuomenės 1939 metų žygį. Pasak autoriaus, ši knyga – leidinio „Novužės krašto vaikai“ antrojo ir trečiojo tomų sintezė, o kartu ir šių knygų savotiškai išplėstas komentaras. Fotoapybarižoje kalbama apie tas pačias asmenybes kaip ir „Novužės krašto vaikuose“, tik iškilieji zanavykai čia konkrečiame veiksme – kovoje už Lietuvos nepriklausomybę.
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas buvo tautos prisikėlimo dvasia. Naują valstybę gyvenimui reikėjo ne tik kelti, bet ir ginti nuo priešų. Tuo tikslu 1918 m. spalio 8 d. Lietuvos Valstybės Taryboje buvo sudaryta Krašto apsaugos komisija, kuriai pirmininkavo Stasys Šilingas. Kadangi vokiečių karinė valdžia vis dar nesileido į derybas dėl kariuomenės steigimo, tai Krašto apsaugos komisija, tuo metu jau pradėjusi organizuoti miliciją, ėmėsi teoriškai parengti ir kariuomenės dalinių steigimą: sudarinėjo karinius statutus, rūpinosi karininkų mokyklų kūrimu, planavo, palankioms sąlygoms susidarius, kviesti savanorius į Lietuvos kariuomenę.
B.Aleknavičiaus knyga „Kai aušo laisvės rytas“ – tarsi kūnas – vis augo, brendo. Tas kūnas – Lietuvos kariuomenė. Knygoje nėra skyrių, bet ją skaitydami jaučiame vientisą organizmą, susidedantį iš atskirų dalių - apybraižų, kurias papildo iškiliųjų zanavykų savanorių biografijos.
Pasakojimą autorius pradeda trumpa apybraiža „Ėjo vyrai nemunais“, kur parodo zanavykų organizavimosi į kariuomenę pradžią, jų pasipriešinimą bolševikinei ideologijai, stiprybę palaikančiai katalikų religijai, atskleidžiamas jaunimo patriotiškumas. Šią temą papildo generolo leitenanto Jono Sutkaus, signataro Saliamono Banaičio, majoro Prano Klimaičio, brigados generolo Jono Juodišiaus asmenybės.
„Pirmosios dienos Lietuvos kariuomenėje“, „Karo mokyklos kūrimasis 1919 m.“ - tolesnė savanorių kariuomenės raida, žmonių likimai. Šiek tiek apmokyti zanavykai, kaip ir kitų Lietuvos regionų vaikinai, narsiai kovėsi mūšio lauke. Atokvėpio nebuvo: Zarasų, Radviliškio kautynės, kovos su lenkais. Lietuvių kovos už Nepriklausomybę buvo visos tautos remiamos. Koviniuose veiksmuose dalyvavo ne tik vyrai, bet ir moterys, tarp kurių – ir Vyčio kryžiaus ordinais apdovanotos seserys Anelė ir Kostė Juozenytės, Malvina Kaušinytė, Razalė Kubiliūtė, rašytoja Sofija Kymantaitė–Čiurlionienė. Tarp didvyrių buvo ir Vyčio kryžiaus ordino kavalierius kun. Juozapas Vyšniauskas, kuris sugrįžo iš užsienio ir stojo į Lietuvos kariuomenę. O kur dar partizanai, pasižymėję kovose su bolševikais prie Zarasų, Šaulių sąjunga.
Knygoje aprašomi Lietuvos karo aviacijos pirmieji žingsniai, aviacijos mokyklos auklėtinių zanavykų skrydžiai, primenamas Broniaus Oškinio, kuris išaugo iki pasaulinio garso sklandytuvų konstruktoriaus, fenomenas, pirmoji moteris lakūnė iš Žvirgždaičių Antanina Liorentaitė, Atlanto nugalėtojai Steponas Darius ir Stasys Girėnas.
Įžangine apybraiža „Erškėčiais klotas laisvės kelias“ autorius pereina prie 1923 metų Klaipėdos sukilimo, „Mes be Vilniaus nenurimsim“ - ir prie Vilniaus krašto. Knygoje yra vardinis sąrašas zanavykų, negrįžusių iš Nepriklausomybės kovų.
Knyga gausiai iliustruota fotonuotraukomis: iškilių zanavykų portretai, Zanavykijos peizažai, paminklai, kautynių schemų kopijos iš įvairių leidinių, faksimilės.
Knygos pabaigoje – „Odė zanavykams“ (Broniaus Gražio žodžiai, muzika Zenono Rinkevičiaus). Leidinys skiriamas kariams, moksleiviams ir besidomintiems savo krašto istorija, krašto ginkluotosiomis pajėgomis.

Angelė BUŠKEVIČIENĖ

© 2003 "XXI amžius"