Atnaujintas 2003 m. rugsėjo 19 d.
Nr.72
(1176)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Ko siekia žiniasklaida?

Mes, Jonavos parapijos tikintieji ir kunigai, piktinamės laikraščio „Lietuvos rytas“ publikacijomis apie kunigus ir Bažnyčią. Šmeižikai už žurnalistų nugarų dirba juodą darbą, apsimeta nukentėjusiais. Tik įdomu, kodėl tiek metų tylėję prabyla dabar, graibo nebūtas šiukšles, kai iš seminarijos seniai išėję, kai dėstytojai ir profesoriai joje iš esmės pasikeitę. Gal dėl to, kad Bažnyčios autoritetas stiprėja, kad Vyskupų Konferencija pasakė savo svarų žodį prieš dirbtinį apvaisinimą, kontracepciją, azartinius lošimus, smerkia kitas mūsų gyvenimo negeroves, kad Lietuvoje mažėja nekrikštytų vaikų, be bažnytinės santuokos kuriamų šeimų. Kai kam, matyt, nemalonu, kad tiek metų sovietų užčiaupta Bažnyčia prabilo, drąsiai gina skriaudžiamų žmonių interesus, vis labiau užsiima socialine veikla, jaunimo auklėjimu, rūpinasi sielų išganymu. Bažnyčios šmeižikams neužteko vien bjaurių publikacijų laikraštyje. Neseniai buvo plačiai išreklamuota ir parodyta „Lietuvos ryto“ televizijos laida sensacingu pavadinimu „Kunigų seminarija – pedofilų kalvė“. Pagal tą laidą visi, mokęsi seminarijoje, yra pedofilai. Visi – ir mons. A.Svarinskas, ir arkivyskupas S.Tamkevičius, ir monsinjorai P. Tamulevičius, V.Sidaras, Tėvas Stanislovas ir daug kitų garbingų kunigų, atsidavusių Dievui ir žmonėms.

Taip pavadinta laida neišskiria nė vieno. Dairaisi aplinkui ir jautiesi tarsi apspjaudytas, purvais apdrabstytas, išniekintas. Tikintieji, ačiū Dievui, esame ne tokie kaip sovietiniais laikais, atskiriame grūdus nuo pelų. Tačiau tie, kas kuria tokias laidas, imasi tokios propagandos, turbūt dar tikisi, gal pavyks bent vieną suklaidinti. Jie gerai žino, kad meilė Dievui, tėvynei, malda ir didelis patriotizmas padėjo lietuviams iškentėti sovietinių kalėjimų, lagerių, tremties kančias. Kančia žmogų išaukština, malda nuramina. Dievo Apvaizdos globa davė jėgų išgyventi patekusiems į sovietinę mėsmalę.

Žiniasklaidos (taip norisi pasakyti purvasklaidos) atstovai ir dabar jaučia Bažnyčios jėgą, jos svorį visuomenėje, įtaką jaunimui, aukštus reitingus, kurių siekti ne jos tikslas. Argi nėra Lietuvoje svarbesnių dalykų negu knaisiotis po Bažnyčią, ieškoti to, ko nėra? Ar reikia išpūsti, padidinti, iškraipyti menką tikybos mokytojos ir kunigo nesutarimą, nesusipratimą dėl pamaldų ar palaidojimo? Ir vis su sensacingais pavadinimais. Argi žiniasklaidos nejaudina nei senukų žudymai, prievartavimai, plėšikavimas, žlunganti moralė? Aišku, žemos moralės žmogų lengviau valdyti, jis paklūsta, pažadėjus menkaverčių niekučių. Morališkai stiprus žmogus nebalsuos už pramoninę žmonių gamybą dirbtinio apvaisinimo būdu, kitus žeminančius ir netarnaujančius žmogaus gerovei įstatymus. Bažnyčia propaguoja, palaiko, ugdo gerus žmonių santykius, Dievo ir artimo meilę be keršto, be neapykantos, teisingumą.

Nėra neklystančiųjų. Kunigai – taip pat žmonės. Gal net labiau piktosios dvasios gundomi, nes veda į išganymą. Kai kurie jų irgi padaro klaidų. Klaidą pastebėję, Bažnyčios vadovai jų neteisina, stengiasi padėti taisytis, o jeigu nepavyksta, imasi priemonių.Tačiau vieno kito kunigo klaida negali būti primesta visai seminarijai, visam kunigų luomui. Ir žurnalistai ne visi nedori.

Tose „Lietuvos ryto“ publikacijose ir televizijos laidoje nėra konkrečių faktų. Kaltinamas seminarijos rektorius be pavardės. Tariami nukentėjusieji slepiasi po inicialais, televizijos laidoje jie irgi nepasirodė. Kyla mintis, ar jie sveiki. O gal tie „nukentėjusieji“ tėra tik žurnalistės išmonė, kuria siekiama griauti Bažnyčios pamatus, ta sensacija gąsdinti, klaidinti žmones, skleisti neapykantą, šmeižtą, nesantaiką? Kai kas ima postringauti, kad Bažnyčia be perspektyvos, tikėjimas silpnėja. Gal Bažnyčios ir kunigų šmeižtu stengiamasi prie to tariamo proceso prisidėti. Bergždžias noras. Bažnyčia – tai ne tik kunigai, bet visi tikintieji. Mes piktinamės ir smerkiame tokias rašliavas, juo labiau tokias televizijos laidas. Bet kokia netiesa apie Bažnyčią liečia visus.

Beviltiškos pastangos įveikti Bažnyčią. To niekada niekam nepavyks, nes Kristus ją pastatė ant tvirtos Uolos.

Jonavos dekanas klebonas kun. Sigitas BITKAUSKAS,
mons. Vincas PRANCKIETIS,
kun. Vladas LUZGAUSKAS
ir Jonavos parapijiečiai

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija