Atnaujintas 2003 m. rugsėjo 19 d.
Nr.72
(1176)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS


PRIEDAI


(atnaujinta)


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Ar Kernavės bažnyčia
atgaus jai priklausiusią žemę?

Slovakijoje beatifikuoti
komunistinio režimo kankiniai

Didžiausias Tas, kuris kybo ant kryžiaus

Pranciškonai vasarą palydėjo
Palapinių kapituloje

Per Ariogalą į Šiluvą

Žadama įkurti
Šeimos krizių centrą

„Juozapinių vasara“

Bažnytinis turtas ir legendų kūrėjai

Ko siekia žiniasklaida?

Kunigai Juozapas bei Pranciškus Stakauskai
ir jų seserys

Juk viskas žemėje praeina…

Kaimas klausia: „Partijos,
ką padarėte?“

Šalinkime patriotizmo deficitą

Dėl kino filmo „Niekas nenorėjo mirti“

Užsitęsęs pasaulio galingųjų letargo miegas

Azijietiški žaidimai

 

Baigėsi Šiluvos atlaidai

Šv. Mišių koncelebracijai Šiluvoje vadovavo
kardinolas Audrys Juozas Bačkis

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Šiluvos atlaiduose rugsėjo 8 dieną buvo melstasi už motinas, rugsėjo 9 dieną maldininkai meldėsi už neįgaliuosius, gydytojus ir ligonių slaugytojus, o rugsėjo 10-ąją – už kunigus, seseris ir brolius vienuolius. Rugsėjo 11-ąją melstasi už policijos ir teisėtvarkos darbuotojus. Šv. Mišiose giedojo VRM vyrų choras „Sakalas“ (choro vadovas R.Makarevičius). Po šv. Mišių, be minėto choro, koncertavo VRM pučiamųjų orkestras (meno vadovas ir dirigentas A.Radzevičius). Rugsėjo 12-oji buvo skirta Lietuvos kariuomenei, o rugsėjo 13-oji – vaikams ir jaunimui. Šiais metais, kaip reta, visą laiką Šiluvoje buvo puikus oras. Tai maldininkams ir piligrimams suteikė dvasinio pakilimo, telkė maldai ir susikaupimui šv. Mišių metu.

Lietuvos kariuomenės diena

Penktadienį, rugsėjo 12 dieną, į Šiluvą iš visos Lietuvos suvažiavo ne tik maldininkai, bet ir visų Lietuvos karinių dalinių atstovai, politiniai kaliniai, tremtiniai, partizanai, Lietuvos vietinės rinktinės kariai veteranai su savo vėliavomis, gražia uniforma, kariškai pasitempę. Šv. Mišias už Lietuvos kariuomenę aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Lietuvos kariuomenės ordinaras Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ir didelė grupė Lietuvos kunigų. Į šventę atvyko Lietuvos krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis, Lietuvos sausumos kariuomenės vadas generolas Valdas Tutkus, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas pulkininkas leitenantas Juozas Gražulis, dalinių vadai.

 


Naudingiausias žaidėjas Šarūnas Jasikevičius
laiko Europos čempionų taurę
Kauno Santakoje

Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Švedijoje įvykusiame 33-iame Europos vyrų krepšinio čempionate Lietuvos komanda, pademonstravusi puikų komandinį žaidimą, ryžtą nugalėti, po 64-erių metų pertraukos sekmadienį trečiąkart tapo Europos čempione. Lietuvos krepšinio istorijoje pirmasis krepšininkų triumfas įvyko 1937 metais Rygoje, o antrasis 1939 metais Kaune. Ir štai šiemet lietuviai vėl laimėjo Europos auksą. Po 64 metų Lietuvos krepšinio rinktinė įrodė vėl esanti pajėgiausia senojo žemyno komanda, laimėjusi visas šešerias rungtynes.

Du Lietuvos rinktinės žaidėjai - Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius - išrinkti į simbolinį geriausių Europos krepšininkų penketuką.


Bronius VERTELKA

Krepšius pinanti biržietė ūkininkė
Edita Varkalienė mugėje sutiko irgi menui
neabejingą žmogų – kadaise puodžių puodžiaus
vardą pelniusį panevėžietį Aleksą Valiušį

Kur dabar miesto centrinė Laisvės aikštė, kadaise vykdavo turgūs. Praėjusį šeštadienį jos pakraštyje buvęs žmonių sambūris irgi priminė turgų.Čia vyko antroji Panevėžio apskrities ūkininkų ekologiškai išaugintų maisto produktų mugė. Ji buvo surengta antrą rudenį iš eilės.

Kaip realizuoti, nesijaudina

Daugiausia mugės dalyvių buvo iš Biržų rajono. Romutis Visockas siūlė gundančiai atrodančių obuolių, trijų spalvų svogūnų, morkų. Vienas stambiausių rajono ūkininkų prižiūri 20 ha sodą. Ketvirtadalis jo – ekologinis. Jaunas sodas šiemet subrandino neblogą derlių. Kaip jį pavyks realizuoti, žmogus nesijaudino. „Viešosios įstaigos „Tatulos programa“ pagalba pernai sėkmingai pardaviau vaisius ir daržoves. Šiemet irgi visas mano nuimtas derlius nepateks į perpardavinėtojų rankas. Pelnas, kurį tikiuosi gauti, keliaus į mano piniginę“,- užtikrino ūkininkas R. Visockas.


Puola šerkšnas nuo plonų šakelių
Į šviesas atplaukiančias bangas,
Kai laikai Tu iškeltas rankas
Kaip du baltus balandžius virš aukuro
Viršum aukuro žėruojančios aušros.
Ir į Viešpatį pakyla širdys
Lyg balandžiai, prisijungę prie aukos.

Kazys Bradūnas

Mons. Juozas Dobilaitis

Jurbarko rajone, Vadžgiryje, 1928 m. rugsėjo 18 d. gimė Juozas Dobilaitis. Būsimasis kunigas mokėsi Vadžgirio pradinėje mokykloje, vėliau Eržvilko gimnazijoje, kurią baigė 1949–aisiais. Pokariu Lietuvoje, ypač kaimo vietovėse, labai stigo mokytojų, todėl 1949–1950 metais jis dirbo pradinių klasių mokytoju. Vėliau, 1950–1953 metais, atliko karinę prievolę sovietinėje kariuomenėje. Grįžęs iš sovietinės prievartos, įstojo į Kauno kunigų seminariją. Kunigo šventimus gavo 1958 m. kovo 23 d. Pirmuosius trejus metus kunigavo vikaru įvairiose Kauno bažnyčiose. Sovietiniais laikais kunigai buvo gana dažnai kilnojami iš vienos parapijos į kitą, kad negalėtų susipažinti artimiau su parapijiečiais ir neplėtotų katechizacijos tarp moksleivių, tikinčiųjų. Tokiu būdu jau 1960 m. rugpjūčio 15 d. iškeliamas į Joniškį vikaru, o jau gruodžio 1–ąją perkeliamas į Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčią. 1961–1966 metais tenka klebono pareigos Kulvos bažnyčioje (Jonavos r.), o 1966–1978–aisiais jau Joniškio rajone ėjo Skaistgirio bažnyčios klebono pareigas. Trumpai klebonavo Gruzdžių bažnyčioje Žemaitijoje. Kunigo pašaukimas – būti ten, kur esi skiriamas. Ir vėl 1980 metais grįžta į Joniškį eiti klebono pareigų.


Grupė smagiai nusiteikusių tauragiškių
tikybos mokytojų su rekolekcijų
vadovu kun. Rolandu Karpavičiumi

Mokslo metų išvakarėse Telšių vyskupijos katechetikos centras, vadovaujamas šio centro vadovo kun. Rimanto Gudlinkio, suorganizavo šios vyskupijos tikybos mokytojų rekolekcijas. Jos vyko nuostabiai gražioje Šv. Antano Paduviečio Katedroje. Į šias vienos dienos rekolekcijas suvažiavo visų vyskupijos dekanatų tikybos mokytojai. Aktyviausi šiose rekolekcijose buvo Tauragės dekanato (dekanas kun. Alvydas Bridikis) tikybos mokytojai. Šio dekanato ilgametė tikybos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė Nijolė Grigaravičienė surinko visus dekanato tikybos mokytojus ir didžiuliu autobusu atvežė juos į Telšius. Nuo tauragiškių neatsiliko ir Klaipėdos, Skuodo, Mažeikių, Plungės ir, žinoma, Telšių dekanatų tikybos mokytojai.


Kun. Lionginas Virbalas (viduryje)
rengiasi laiminti žmones

Gražia tradicija Biržuose tapo organizuoti „Giesmių šventę“. Ji šiais metais buvo 21-oji. Dvi dienas Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje skambėjo choristų balsai: ir jaunų, ir pagyvenusių (vargonininkė Viktorija Morkūnienė). Iš jaunų krūtinių plaukė nuoširdūs žodžiai Viešpačiui: „Viešpaties ranka telydi mus...“ „Glori glori Aleliuja, dėkojam, Dieve, Tau“. Gražus jaunimo būrys kas sekmadienį Votyvos Mišiose dėkoja Viešpačiui už jaunystę, begalinę meilę, gerumą, globą.
Klebonas kan. Dalius Tubys džiaugiasi savo parapijos choru. „Jei gyvi savo balsais giesmininkai, ir parapija gyva“, - sakė klebonas.


Petras KATINAS

Lietuvos politinės arenos užkulisiuose vyksta karštligiškas dekoracijų, kostiumų bei kitokio rekvizito montažas. Taip pat tarpusavyje stumdosi pečiais ir alkūnėmis būsimieji artistai. Ir ne tik alkūnėmis, bet jau ėmė kibti vienas kitam į atlapus. Pamatysime dar ir ne tokių. Žodžiu, tragikomedija vyks daugiau nei metus. Su daugybe artistų ir statistų. Orkestrais ir „estrados princų“ dainomis. Šiomis dienomis apie tokius „artistus“, bet kokiomis priemonėmis besiveržiančius į valdžią, Maskvos laikraštyje „Novaja gazeta“ rašė žinomas satyrikas Michailas Zadornovas. Tiktai jo žodžiuose nebuvo nė krislelio humoro, o tik kartūs pastebėjimai apie tai, kas vyksta ir kas valdo Rusiją. Tai visiškai tinka ir Lietuvai bei jos „elitui“. Gal net labiau nei Rusijos, nes mūsiškiai, nebebijantys Maskvos rimbo, ne mažiau gobšesni ir ciniškesni.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija