2001 metai
2002 metai
2003 metai

Petras KATINAS

Savo vizito į buvusią sovietinę Užkaukazę metu Lietuvos prezidentas R.Paksas, be Gruzijos ir Armėnijos, planavo aplankyti ir Azerbaidžaną. Tačiau kol kas vizitas atidėtas, nes buvęs SSKP CK politbiuro narys, dabar prezidentas Heidaras Alijevas gydosi Amerikoje, prižiūrimas geriausių amerikiečių profesorių. Galimas dalykas, kad ir šį kartą amerikiečiai medikai ištrauks azerbaidžaniečių „nacijos tėvą“ iš mirties nagų. Reikia skubėti, nes artėja Azerbaidžano prezidento rinkimai. Nesvarbu, kaip pasibaigs šie rinkimai, bet niekas neabejoja, kad jie ilgam taps įsimintinu įvykiu ne tik Azerbaidžano gyventojams.

Į rinkimų „finišo tiesiąją“ centrinė rinkimų komisija užregistravo dvylika kandidatų. Tačiau terminas „finišo tiesioji“ būtų ne visai tikslus. Mat tarp šio maratono dvylikos dalyvių nėra pačio pagrindinio pretendento į nugalėtojus – dabartinio prezidento H.Alijevo. Tai ir sukelia keistą situaciją, kai pagrindinio pretendento nėra oficialiame kandidatų sąraše, nors jis ir dalyvaus rinkimuose!

Tiesa, be H.Alijevo, į finišą veržiasi dar vienas Alijevas – dabartinio prezidento mylimiausias sūnus Ilhamas. Pakankamai aišku, kad likusieji dešimt kandidatų tėra demokratinis fonas, nes jie nė iš tolo negali (ir nesiekia) pasipriešinti tėvui ir sūnui Alijevams. Tuo labiau kad centrinė rinkimų komisija pagal nurodymą iš viršaus atsisakė įregistruoti kandidatais į prezidentus opozicijos kandidatus, galėjusius rimtai pasipriešinti Alijevų klanui, - buvusį prezidentą Ajazą Mutalibovą ir buvusį parlamento pirmininką Rasulą Gulijevą. Neužregistravo, nežiūrint į tai, kad Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja primygtinai ragino užregistruoti šiuos opozicijos kandidatus.

Tokioje situacijoje gana keistai atrodė demonstratyviai šiltas JAV prezidento Džordžo Bušo pasveikinimas I.Alijevui, paskyrus jį Azerbaidžano premjeru (faktiškai de jure jau esančiam prezidentu). Tokiu būdu, anot žinomo Azerbaidžano politikos apžvalgininko Rasimo Agajevo, Dž.Bušas „palaimino“ įpėdinį.

Tad lieka tiktai vienas klausimas: kuris iš dviejų Alijevų pirmasis pasieks finišo juostelę. Visai galimas dalykas, kad Alijevas vyresnysis paskutinę minutę atsisakys rinkimų kovos savo sūnaus naudai. Na, o jaunesnysis Alijevas tiesiog mėgaujasi savimi. Šiomis dienomis jis pareiškė: „Aš net nesirengiu tapti prezidentu. Aš tik noriu rinkimuose būti dabartinio prezidento advokatu“. Iš tiesų rytietiško folkloro herojams Chodžos Nasredino vertas posakis. Tiesa, po poros dienų I.Alijevas patikslino: „O kuo gi vadinamieji opozicionieriai geresni už mane?“

Aišku, jeigu amerikiečių medicina padarys stebuklą ir išgydys H.Alijevą, tai buvęs aukščiausio rango SSKP funkcionierius iš visų dabar esančių posovietinių šalių valdžioje (E.Ševardnadzės, N.Nazarbajevo, I.Karimovo ir A.Brazausko), vėl taps Azerbaidžano prezidentu. Tokiu būdu H.Alijevas taptų unikaliu pasaulio rekordininku, kai, neišeidamas iš ligoninės palatos, laimėtų rinkimus. Tokio atsitikimo naujausios politikos istorijoje dar nebuvo. Tačiau ir amerikiečių gydytojai – ne stebukladariai, todėl stebuklas gali neįvykti. Tokiu būdu prezidento priesaiką, padėjęs ranką ant Korano, priims sūnus. Kas, žinoma, irgi vertintinas kaip politinis stebuklas. Bent jau taip turėtų vertinti demokratinius principus išpažįstanti Europos Taryba, kurios nare yra ir Azerbaidžanas.

Aišku, nei Briuselio, nei Vašingtono tokiais dalykais, ypač vykstančiais NVS šalyse, nenustebinsi. Pavyzdžiui, Turkmėnijos prezidentas „Turkmėnbaši“ S.Nijazovas toli pralenkė netgi H.Alijevą ir Kazachstano prezidentą N.Nazarbajevą, irgi ketinantį paskirti įpėdine savo dukrą. Tiesa, musulmoniškoje šalyje tai nėra lengvas dalykas, bet buvę partiniai funkcionieriai sugeba išsisukti ir iš kebliausių situacijų. Šiomis dienomis S.Nijazovas vėl jau kelintą kartą nustebino pasaulį paskelbdamas dekretą, jog nuo šiol Teisingumo ministerija vadinsis Teisybės ministerija. Šiai Teisybės ministerijai S.Nijazovas suteikė daug papildomų galių. Juk iš tiesų teisybė kur kas svarbiau nei jurisprudencija. Dabar Teisybės ministerijos žinion perduoti vedybų ir skyrybų klausimai. Todėl emigracijoje esantis turkmėnų publicistas Maratas Šamajevas visai rimtai rašė, jog nuo šiol turkmėnai kels vestuves ne iš meilės, o iš teisybės. Be to, Teisybės ministerijai priskirta ir kovos su terorizmu funkcija. Aišku, kovai su terorizmu pagal tradiciją vadovaus pats „Turkmėnbaši“. Teisybės ministerijai „visų turkmėnų tėvas“ iškėlė uždavinį – skubiai inventorizuoti visą valstybės ir atskirų piliečių turtą bei kontroliuoti, ar teisingai jis panaudojamas… Bet ir tai dar ne viskas. Turkmėnijoje kalbama, kad S.Nijazovas netrukus pakeis ir kitų ministerijų pavadinimus: Gynybos ministerija taps Taikos ministerija, o Ekonomikos – Klestėjimo ministerija.

© 2003 "XXI amžius"