Lietuvos krepšininkų
triumfas
|
Naudingiausias žaidėjas
Šarūnas Jasikevičius laiko
Europos čempionų taurę
Kauno Santakoje
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka |
Švedijoje įvykusiame 33-iame Europos vyrų krepšinio
čempionate Lietuvos komanda, pademonstravusi puikų komandinį žaidimą,
ryžtą nugalėti, po 64-erių metų pertraukos sekmadienį trečiąkart
tapo Europos čempione. Lietuvos krepšinio istorijoje pirmasis krepšininkų
triumfas įvyko 1937 metais Rygoje, o antrasis 1939 metais Kaune.
Ir štai šiemet lietuviai vėl laimėjo Europos auksą. Po 64 metų Lietuvos
krepšinio rinktinė įrodė vėl esanti pajėgiausia senojo žemyno komanda,
laimėjusi visas šešerias rungtynes.
Du Lietuvos rinktinės žaidėjai - Saulius Štombergas
ir Šarūnas Jasikevičius - išrinkti į simbolinį geriausių Europos
krepšininkų penketuką.
Europos čempionai pirmadienį buvo iškilmingai
pasveikinti Kauno Santakoje, kur juos pasitiko dešimtys tūkstančių
krepšinio mėgėjų.
Pakyloje, kur prieš dešimt metų lankėsi popiežius
Jonas Paulius II, Europos čempionus pasveikino Kauno arkivyskupas
Sigitas Tamkevičius, Prezidentūros ir Vyriausybės atstovai, Kauno
ir Lietuvos sporto organizacijų vadovai, sugiedotas valstybės himnas.
Įvairiuose krepšininkų gimtuosiuose miestuose Europos čempionės
titulą iškovojusios Lietuvos vyrų rinktinės narius pasveikino ir
jų kraštiečiai.
|
Europos čempionų taurė -
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės
kapitono Sauliaus Štombergo rankose
EPA-ELTA nuotrauka |
|
Ordino Už nuopelnus Lietuvai
Didžiuoju kryžiumi Prezidentas Rolandas Paksas
(dešinėje) apdovanoja rinktinės
vyriausiąjį trenerį Antaną Sireiką |
|
Sostinės S.Daukanto aikštėje
šalies didvyrius pasitiko
kelių tūkstančių sporto gerbėjų minia
Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotraukos
|
|
Kauno Santakoje krepšininkus
pasitiko apie 200 tūkst. gerbėjų
Ričardo Šaknio nuotrauka
|
Vilniuje prezidentas Rolandas Paksas antradienį
pasveikino ir įteikė čempionams valstybinius apdovanojimus. Pasaulis
vėl pamatė Lietuvą. Jūs esat patys geriausi ambasadoriai, - sveikindamas
krepšininkus ir dėkodamas jiems sakė R.Paksas. Anot šalies vadovo,
rezultatas 93:84, kuriuo lietuviai Švedijoje vykusių Europos pirmenybių
finale įveikė ispanus, bus įrašytas ne vien į Lietuvos sporto istoriją,
bet ir į Lietuvos istoriją. Prezidentas rinktinės narius apdovanojo
ordino Už nuopelnus Lietuvai Didžiuoju kryžiumi, ordino Už nuopelnus
Komandoro Didžiuoju kryžiumi ir Karininko kryžiais.
Visų ligšiolinių čempionatų prizininkai:
1935 (Ženeva) - Latvija, Ispanija, Čekoslovakija
1937 (Ryga) - Lietuva, Italija, Prancūzija
1939 (Kaunas) - Lietuva, Latvija, Lenkija
1946 (Ženeva) - Čekoslovakija, Italija, Vengrija
1947 (Praha) - SSRS, Čekoslovakija, Egiptas
1949 (Kairas) - Egiptas, Prancūzija, Graikija
1951 (Paryžius) - SSRS, Čekoslovakija, Egiptas
1953 (Maskva) - SSRS, Vengrija, Prancūzija
1955 (Budapeštas) - Vengrija, Čekoslovakija, SSRS
1957 (Sofija) - SSRS, Bulgarija, Čekoslovakija
1959 (Stambulas) - SSRS, Čekoslovakija, Prancūzija
1961 (Belgradas) - SSRS, Jugoslavija, Bulgarija
1963 (Vroclavas) - SSRS, Lenkija, Jugoslavija
1965 (Maskva) - SSRS, Jugoslavija, Lenkija
1967 (Helsinkis) - SSRS, Čekoslovakija, Lenkija
1969 (Neapolis) - SSRS, Jugoslavija, Čekoslovakija
1971 (Esenas) - SSRS, Jugoslavija, Italija
1973 (Barselona) - Jugoslavija, Ispanija, SSRS
1975 (Belgradas) - Jugoslavija, SSRS, Italija
1977 (Lježas) - Jugoslavija, SSRS, Italija
1979 (Turinas) - SSRS, Izraelis, Jugoslavija
1981 (Praha) - SSRS, Jugoslavija, Čekoslovakija
1983 (Nantas) - Italija, Ispanija, SSRS
1985 (Štutgartas) - SSRS, Čekoslovakija, Italija
1987 (Atėnai) - Graikija, SSRS, Jugoslavija
1989 (Zagrebas) - Jugoslavija, Graikija, SSRS
1991 (Roma) - Jugoslavija, Italija, Ispanija
1993 (Miunchenas) - Vokietija, Rusija, Kroatija
1995 (Atėnai) - Jugoslavija, Lietuva, Kroatija
1997 (Barselona) - Jugoslavija, Italija, Rusija
1999 (Paryžius) - Italija, Ispanija, Jugoslavija
2001 (Stambulas) - Jugoslavija, Turkija, Ispanija
2003 (Stokholmas) - Lietuva, Ispanija, Italija.
XXI, ELTA
© 2003 "XXI amžius" |