Atnaujintas 2003 m. rugsėjo 19 d.
Nr.72
(1176)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kaimas klausia: „Partijos, ką padarėte?“

Benjaminas ŽULYS

„Sudaryti, užtikrinti, įgyvendinti...“

Nors Lietuvos žemės ūkio rūmai skelbėsi esantys nepartinė ir nepolitizuota organizacija, tačiau prieš trejus metus jos vadovai su keliomis stambiausiomis mūsų šalies partijomis pasirašė susitarimus, kurių bendra apimtis - 36 puslapiai.

Tikėtasi, kad tos partijos, jų vadai realiai suvokia sudėtingą situaciją kaime, dar sudėtingesnę padėtį ateityje ir imsis žygių dėl ūkininkų, visų žemdirbių, gyventojų ekonominės bei socialinės padėties gerinimo. Susitarimų pasirašymo dieną apie tai daug kalbėta, užsimota geriems darbams, pritarta Žemės ūkio rūmų politikai. Kiekviename susitarime skamba tokios sąvokos, kaip: „Lietuvos kaime bręsta kritinė situacija - mažėja gyventojų pajamos, auga nedarbas. Lietuvoje žengiama keliu, kuris pažeidžia tiek kaimo, tiek visos valstybės interesus. ...Sudaryti realias sąlygas žemės ūkio, kaip prioritetinės ūkio šakos, plėtrai, žemės ūkio gamyba užsiimantiems asmenims garantuojant būtinas teisines, ekonomines sąlygas dirbti, konkuruoti rinkoje, turėti socialines garantijas”. (Iš Lietuvos nuosaikiųjų konservatorių sąjungos susitarimo su Žemės ūkio rūmais.) „Įgyvendinti kaimo plėtros priemonių planą, kuris užtikrintų komfortabilias kaimo žmonių gyvenimo sąlygas”. (Iš Lietuvos valstiečių partijos susitarimo nuostatų.) Panašūs žodžiai ir Socialdemokratų partijos pažaduose. Arba: „Valstybė turi užtikrinti finansinę paramą organizacinei bendruomenių stiprinimo veiklai. ...Sudaryti ir praktiškai įgyvendinti ekonominės veiklos įvairinimui palankias įstatymines ir mokestines sąlygas...” (Iš LDDP sutarties nuostatų.) Kone kiekviename susitarime pabrėžiama, kad įvairiais kaimo plėtros klausimais veiklos koordinatoriumi turėtų būti Žemės ūkio rūmai.

Apibendrintai būtų galima pasakyti, kad susitarimuose visos juos pasirašiusios partijos pažadėjo įgyvendinti nuoseklią ir vientisą valstybės žemės ūkio politiką, skatinti kooperatyvų steigimą, stabilizuoti energetinių resursų kainų augimą, siekti mokesčių lengvatų bei pažangios tiesioginių išmokų sistemos, skatinti lietuviškos produkcijos vartojimą, užtikrinti komunikacijos tinklų gerinimą bei plėtrą ir kt. Iš viso šiuose susitarimuose yra apie 160 punktų, tiesa, kai kurie jų savo esme kartojasi, tačiau pagrindinė mintis ta pati - padėti kaimui išbristi iš atsilikimo, slogios tuometės būsenos ir neaiškios ateities.

Kaip toks partijų, politinių sąjungų susitarimas įgyvendinamas, neseniai buvo kalbėta bendrame Žemės ūkio rūmų vadovų, specialistų bei kai kurių partijų atstovų susitikime. Tiesa, viena kita partija per tą laiką pakeitė savo pavadinimą, susijungė su kita partine grupuote, tačiau prieš trejus metus duoti pažadai išliko.

Susitikime dalyvavo Andrius Kubilius, Kazimiera Prunskienė, Ramūnas Karbauskis, Gintautas Kniukšta, Kazys Bobelis, Petras Gražulis, Eugenijus Gentvilas, Zenonas Mačernis, kiti sostinės svečiai, kai kurių žemės ūkio asociacijų atstovai.

Susitikime nebuvo papunkčiui analizuojama, ką kokia partija žadėjo, kaip stengėsi tuos pažadus tesėti, o plačiau buvo nagrinėjama bendra šalies žemės ūkio politika, jos pliusai bei minusai.

Žmonių pajamos mažėja

Gyvenimas prikišamai byloja, kad tų minusų kaimo gyvenime apstu. Tai akcentavo ne vienas susitikimo dalyvis. Antai Žemės ūkio rūmų ekonomistas Sigitas Vaitkevičius atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius ketverius metus vidutinės kaimo gyventojų pajamos sumažėjo 12 procentų. O žinant, kad per tą laiką energetinai ištekliai, telekomunikacijos paslaugos, kai kurios pramoninės prekės pabrango, galima pagrįstai manyti, kad kaimo žmonių perkamoji galia sumažėjo daugiau nei 12 proc. Paskaičiuota, kad pernai kaimiečių pajamos tebuvo 60 proc. miesto gyventojų uždarbio lygio. Per tą laikotarpį dukart sumažjo pieno gavyba. Dėl žemų šio produkto supirkimo kainų karvės buvo ir tebėra negailestingai skerdžiamos – kaimo žmogus kitos išeities neranda. Pasirodo, kad pieno supirkimo kainos Lietuvoje yra žemiausios visoje Europoje ir vienos žemiausių pasaulyje... Ar Vyriausybė, įvairos partijos to nežino?

Pieno gamintojų asociacijos vadovas Bronius Markauskas priminė, kad pieno gamintojams skirta 56 mln. litų parama. Suprantama, rūpi žinoti, kaip šios lėšos panaudojamos, kokiais keliais ir adresais jos keliauja. Tačiau esą Žemės ūkio ministerija šiuos duomenis slepianti ir jokių žinių asociacijai neduodanti. B.Markauskas kalbėjo, kad Žemės ūkio ministerijoje dėl pienininkystės reikalų apskritai nėra su kuo kalbėtis. Tai nustebino Seimo narį K.Bobelį. „Tai netvarka, - piktinosi politikas.- Reikėjo kreipti į mus, būtų paliepta ministerijos valdininkams skaitytis su pieno gamintojais”. B.Markauskas susirūpinęs atkreipė dėmesį į galimas mūsų gyvenimo peripetijas Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. „Geriau nebus, - sakė asociacijos vadovas.- Tai ne kartą kai kuriuose susitikimuose kalbėjo ir finansų ministrė Dalia Grybauskaitė. Tad ir toliau mums teks kovoti už savo teises”.

Liberalcentristas E.Gentvilas, Tėvynės sąjungos atstovas A.Kubilius bei kiti politikai sakė nesuprantą, kokį vaidmenį šalies žemės ūkyje atlieka Žemės ūkio ministerija. Ne vienas tvirtino, kad ministras Jeronimas Kraujelis neįstengia atlikti savo pareigų, jis turėtų atsistatydinti. Kliuvo ir Žemės ūkio rūmams. Esą ši organizacija tik apsimetanti visų kaimo žmonių užtarėja, o iš tikrųjų ji dengianti vien stambiuosius ūkininkus. Smulkesnieji esantys vien „patrankų mėsa”, jie naudingi ir reikalingi tik kelių blokadose, kituose masiniuose renginiuose.

Kaltina vieni kitus

Ne itin aiškus esąs kitų metų šalies biudžetas žemės ūkio srityje. Nuo gegužės mes jau būsime ES struktūroje, o čia dar iškils nemažai klaustukų. Nežinia, ar į visus klausimus būsime pasirengę atsakyti. Šie neaiškumai gali gulti ant kaimo žmonių pečių. Šiandien tikrai aišku, kad biudžetas būsiąs kritinis. Tai kelia nerimą.

Viena pagrindinių kliūčių mūsų kaime esanti ta, kad Lietuvoje nėra ilgalaikės žemės ūkio politikos. Kuo toliau, tuo labiau ir su didesne viltimi žvelgiame į Europos Sąjungą - gal ji ką nors pakoreguos, patvarkys.

Nors, tiesą sakant, negalima tvirtinti, kad, einant į ES, žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje nieko konkretaus nenumatyta. Štai Vyriausybės 2001-2004 metų programoje pasakyta, kad reikia siekti, jog žemės ūkiui kasmet būtų skiriama ne mažiau kaip 10 proc. nacionalinio biudžeto pajamų. (Tai atsispindi ir kai kurių partijų susitarimuose.) Taip pat - efektyviai administruoti valstybės ir SAPARD paramos lėšas. Be to, nustatyti mažiau palankias ūkininkauti vietoves pagal ES nurodytus kriterijus. Teigiama, kad narystės ES laikotarpiu šiose vietovėse ūkininkaujantiems žemdirbiams už prarastas pajamas bus skiriamos kompensacinės išmokos.

Bet Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos atstovai, Seimo nariai prof. K.Prunskienė ir R.Karbauskis pirmiausia kalbėjo apie šios dienos sunkumus. „Kodėl kaimo žmogus labai mažai uždirba? Norint žvelgti į ateitį, reikia gerai išanalizuoti praeitį. Gerai, kad pagaliau žemės ūkio skyriai iš apskričių administracijų grįžo į rajonų priklausomybę. Bet dar reikėtų, kad į rajonus pereitų ir žemėtvarkos struktūros”, - kalbėjo politikai.
A.Kubilius sakė, kad kaimas nusivylęs dabartine Vyriausybe, nes jame nesprendžiamos ilgalaikės problemos, o vien „kamšomos skylės”. K. Bobelio įsitikinimu, kalčiausi yra 1990 metais šaliai vadovavę konservatoriai(?!), per vieną naktį sugriovę kolchozus(??!!), o vėliau buvo išgrobstyta žemės ūkio technika, sugriauti pastatai...
Beje, nė viename Žemės ūkio rūmų ir partijų susitarimų nenumatyti terminai, per kuriuos turėtų būti įgyvendinti pažadai. Kai kur apsiribojama „ilgalaikės žemės ūkio politikos” sąvoka. P.Gražulis gal neatsitiktinai pastebėjo, kad, artėjant rinkimams, tikriausiai reikės pasirašyti naujus susitarimus.

Tad būta naujų pažadų ir ketinimų... Tik ar kaimo žmonės jais patikės?

Kaunas

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija