2001 metai
2002 metai
2003 metai

Senųjų aktų archyvo direktorius dr. Michailas Ryženkovas (kairėje) ir Rusijos archyvų federalinės tarnybos vadovas prof.Vladimiras Kozlovas Algirdo Sabaliausko (ELTA) nuotrauka

Pirmą kartą mūsų visuomenė turi galimybę pamatyti istorinės lituanistikos vertybes iš Rusijos saugyklų.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia paroda “Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rusija XIV-XVIII amžiuje”, skirta Lietuvos valstybės - Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms. Parodos pamatą sudaro eksponatai iš didžiausių Rusijoje kultūros paveldo saugyklų - Valstybinio istorijos muziejaus Maskvoje, Rusijos valstybinio senųjų aktų archyvo, Kremliaus muziejaus Ginklų rūmų (Oružeinaja palata). Ekspoziciją papildo vertybės iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos valstybės istorijos archyvo, Nacionalinės M. Mažvydo ir Mokslų akademijos bibliotekų.

Ne tik specialistus, bet ir plačiąją visuomenę, ypač moksleivius, akademinį jaunimą turėtų sudominti iš Rusijos pasiskolinti unikalios reikšmės istorinių dokumentų originalai, tarpvalstybinės sutartys.

To laikotarpio sutarčių, pasak Nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės, Lietuvoje nėra išlikę. Pačiais vertingiausiais eksponatais direktorė vadina 1372 metų sutartį tarp LDK kunigaikščio Algirdo ir Maskvos kunigaikščio Dimitro Doniečio, taip pat 1427 metų sutartį tarp LDK kunigaikščio Vytauto ir Tverės kunigaikščio Boriso. Šios sutartys - su abiejų LDK kunigaikščių antspaudais. Be valstybinių dokumentų, įdomūs ir Maskvos didžiosios kunigaikštienės Sofijos Vytautaitės, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto dukters, testamentas su jos antspaudu, taip pat LDK kunigaikščio Aleksandro nuotakos, Maskvos didžiosios kunigaikštytės Jelenos Ivanovnos kraičio sąrašas.

Parodoje galima pamatyti ir istorinių asmenybių portretų iš XIX amžiuje Vilniuje veikusio Senienų muziejaus. 1865 metais carinei administracijai muziejų uždarius, didžioji jo eksponatų dalis buvo išvežta į Maskvą.

Iškalbingu Lietuvos valstybės didybės ir politinės galios liudijimu muziejaus direktorė B. Kulnytė pavadino eksponuojamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntinybių (1647-1667) dovanas carui Aleksejui Michailovičiui Romanovui. Iš jų išsiskiria didžiojo pasiuntinio Jono Kazimiero Paco dovanotas auksuoto sidabro praustuvo komplektas ir taurė.

Už galimybę eksponuoti Vilniuje vertybes iš Rusijos saugyklų dėkojo į parodos atidarymą atvykę svečiai - Rusijos archyvų federalinės tarnybos vadovas profesorius Vladimiras Kozlovas, Senųjų aktų archyvo direktorius dr. Michailas Ryženkovas, Kremliaus muziejų direktoriaus pavaduotoja dr. Olga Mironova, Valstybinio istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotojas Vadimas Jegorovas.

Mes turime stengtis, kalbėjo Rusijos mokslininkai, savo istoriją reprezentuoti kultūros vertybėmis, taikaus sambūvio dokumentais, o ne karo relikvijomis. Tai labai svarbu ateičiai, gerai, kad Lietuvos jaunimas turės galimybę pamatyti išskirtinės reikšmės eksponatus.

Taip pat buvo pateikta siūlymų rengiant panašias parodas kartu surengti ir mokslines konferencijas.

Paroda veiks iki spalio 15 dienos.

Pagal Eltą

© 2003 "XXI amžius"