(atnaujinta)

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Tarptautinė prekyba
turi remtis etikos normomis

Mindaugas BUIKA

Pasaulio prekybos organizacijos generalinis sekretorius Supačajus Paničpakdis (kairėje) sveikina Kankuno konferencijai vadovavusį Meksikos užsienio reikalų ministrą Luisą Ernestą Derbesą

Rugsėjo viduryje Bažnyčios dėmesys buvo sutelktas į popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinį vizitą Slovakijoje. Tačiau taip pat atidžiai sektas tomis pat dienomis Meksikos mieste Kankune vykusios Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) 5-osios ministrų konferencijos darbas, kuris, kaip žinoma, nedavė rezultatų. Dėl iškilusių prieštaravimų 146 valstybių atstovams nepavyko susitarti dėl turtingų šalių kasmet skiriamų beveik 350 milijardų dolerių subsidijų žemės ūkiui sumažinimo. Vargingosios valstybės skundžiasi, - šias nuostatas palaiko ir Bažnyčia, - kad šios didžiulės subsidijos dirbtinai sumažina pasaulio rinkoje vaisių, daržovių, javų, medvilnės kainas ir jų žemdirbiai neišlaiko tokių dempingo sąlygų sudarytos konkurencijos.

Referendumas laimėjo, problemos liko

Petras KATINAS

Latvijos prezidentė Vaira Vykė Freiberga džiaugiasi referendumo rezultatu ir pjauna šventinį tortą EPA-ELTA nuotraukos

Rygos ir Briuselio politikai lengviau atsikvėpė po sėkmingai pasibaigusio referendumo Latvijoje dėl jos narystės Europos Sąjungoje. Latvija buvo paskutinė iš visų dešimties šalių kandidačių į ES, kuri užbaigė šį referendumų maratoną. Kaip ir prieš referendumą Estijoje, dėl Latvijos referendumo rezultatų buvo gana nemažai abejonių, ar bus pritarta stojimui į ES. Tokiam atvejui buvo aptariami įvairūs variantai ir net gana rimtai svarstoma, kas atsitiktų, jeigu estai ir latviai nepritartų stojimui į Europos Sąjungą. Tokiu būdu Lietuvos siena taptų išorine ES siena

Darbovietė, parinkta lemties…

Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje
Virginija PAPLAUSKIENĖ dirba
jau nebe pirmą dešimtmetį ir už tai dėkinga likimui…

Virginija Paplauskienė Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Ar tiesa, kad į savo būsimą darbovietę patekote būdama tik pusės metukų?

Taip likimas lėmė... Mano močiutė – poeto Maironio dukterėčia. 1941 m. birželio 14 d. ji su visa savo šeima buvo išvežta į Sibirą. Kartu išvežta ir Maironio sesuo Pransiška, kuri tuo metu gyveno kartu. Likimas jiems buvo žiaurus. Sibire mirė Pransiška Mačiulytė, Martynas Babonas, Mikalojus Babonas ir mano močiutės Elenos Lipčiūtės-Babonienės jauniausioji dukrelė Cicilė. Mano senelis žuvo Vorkutos šachtoje. Gimiau aš Vorkutos miestelyje, Babonų šeimoje. Tėveliai Santuokos sakramentą gavo slapta Vorkutos lagerio barake. Šią vasarą, po 50 metų bendro gyvenimo, jų santuoką Garliavos Švč.Trejybės bažnyčioje palaimino kunigas V.Bobinas. Augome trys dukros, vėliau gimė brolis.

Lietuvos žemė yra išauginusi didelį būrį žinomų fotomenininkų. Tačiau iš jų nėra daug dirbančių užsienyje. Su vienu tokių, Rusijoje fotografuojančiu panevėžiečiu Algimantu ALEKSANDRAVIČIUMI, kalbasi žurnalistas Bronius VERTELKA.

Fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius Autoriaus nuotrauka

Sunku gyventi išgarsėjus?

Savęs nelaikau garsiu žmogumi. Esu šiek tiek žinomas.

Dabar daugiau laiko praleidžiate Rusijoje nei gimtojoje Lietuvoje. Ar prie tokio pokyčio įmanoma priprasti?

Beveik 20 metų laikau save panevėžiečiu. Šiaip esu žemaitis, gimęs Klaipėdoje. Panevėžyje prasidėjo mano, kaip fotografo, karjera. Šis miestas man yra ne mažiau reikšmingas nei uostamiestis. O Lietuva man - pats gražiausias ir mieliausias kraštas.

Bronius VERTELKA

Prieškariu garsaus poeto Kazio Binkio giminaitis – žinomas drožėjas iš medžio Musninkuose gyvenantis Juozas Binkis buvo iškovojęs medžio meistrų meistro pameistrio vardą, yra surengęs keletą personalinių savo darbų parodų. Jo dirbinių galima rasti ir prestižiniuose Lietuvos muziejuose, ir tolimiausiose pasaulio šalyse.

Tautodailininkas Juozas Binkis

Drožimu susidomėjo vaikystėje

Juozo mama ir senelė buvo audėjos. Jos ir skatino vaiką imtis drožybos, prašydamos padaryti verpstę, šaukštą ar kočėlą. Netoli Biržų gyvenęs J. Binkis jau tada išdroždavo visus namų apyvokos reikmenis.

Bendravo su medžiu ir būdamas kolūkio pirmininku. Bene vienintelis tokias pareigas užimantis žmogus buvo pavergtas drožybos. Rimtai užsiimti tokiu menu galėjo išėjęs į pensiją. Daugiausia jis dirba žiemos metu, nes vasarą užimtas ūkininkavimu. Savo 70-ojo gimtadienio proga buvo surengęs darbų parodą Širvintų kultūros centre. Jai buvo pateikęs apie 100 drožinių.

Lietuvių godos

Žurnalistės I.Gintarės pokalbis
su Laisvės Kovų dalyviu, publicistu Baliu Urbonu

(Tęsinys. Pradžia Nr. 67, 69, 71)

Svečiuose pas O.Mikulskienę

I.Gintarė: Ar neatrodys, gerbiamas Baly, kad jūs, prisistatydamas „XXI amžiaus“ skaitytojams, imate ir pasigiriate?

B.Urbonas: Apie save taip viešai ir išsamiai kalbu pirmą kartą. Todėl ir sakau taip, kaip man atrodo. Kaip buvo, kaip yra. Girtis, aišku, nereikia, bet reikia turėti kuo pasigirti. Taigi nepeik praeities, jei davė ji naudos ne tik tau, bet ir kitiems. Juk ir V.Kudirka sakė: „Iš praeities tavo sūnūs / te stiprybę semia...“. Argi ne taip? Beje, per šį laikraštį aš norėčiau pakviesti buvusius radijo laidos „Lietuvių godos“ klausytojus į savotišką talką.

Rūta Averkienė

Trečiojo susitikimo dalyviai

Gerokai per pusšimtį žymių kraštiečių bei Varėnos rajone turinčių sodybas kultūros, mokslo ir meno žmonių buvo susirinkę į trečiąjį susitikimą, kuris iškilmingai prasidėjo Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Susitikimą pradėjo šios bažnyčios klebonas kun. Pranciškus Čivilis. Jo perskaityta Šventojo Rašto ištrauka apie talentus ir vertybes idealiai tiko šiai neeilinei progai. Klebonas pastebėjo, kad nors šioje vietoje stovi jau trečia šventovė, tačiau tokio didelio būrio talentų ji dar nėra mačiusi.

Per 2003-iųjų „Poezijos pavasarį“ Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje, Vladas Vaitkevičius skaito eilėraštį „Kūrena per naktį aukštybėse laužą...“ Birutės KAIRAITYTĖS nuotrauka

Gyvenimas yra sunkiai įmenama mįslė. Žmogus, beeidamas didžiuoju keliu, svarsto jo prasmę ir sudėtingumą. Svarstydamas gyvenimo problemas, žmogus pajunta, kad negalima tik tyliai eiti, nieko nepastebėti, niekam nieko nepasakyti. Ateinama čia, į gyvenimą, pranešti apie savęs buvimą. Taigi gyvenimo prasmės klausimai išjudina ne vieną sielą, pažadina kūrėjo geismą pasakyti viską, kas padaryta, ką dar norima padaryti, pasakyti, duoti...

Algirdas MEILUS

Kryžius, kuris buvo nuverstas kelis kartus

Jei dabar būtų gyvas Molėtų rajono Balninkų seniūnijos Perkalių kaimo gyventojas Ignas Kiaušas, jam būtų per 100 metų. Mirė jis sovietinės okupacijos metais, nebaigęs kovos su komunistiniais ateistais.

I.Kiaušo tėvai į nuošalų Perkalių kaimą buvo perkelti iš Žemaitkiemio krašto (Ukmergės r.) po 1831-ųjų ir 1863 metų sukilimų prieš rusiškąjį carizmą. Sumažinus didelio Perkalių dvaro valdas, į Perkalius lyg į tremtį iš Klepšių, Rundžių, Valų, Valtūnų, Medinų ir kitų Žiemaitkiemio krašto kaimų išsiųstos Morkūnų, Meilų, Periokų, Lunių, Strazdų, Stragolių ir kitos šeimos. I.Kiaušo gyvenimas prabėgo Perkaliuose. Čia jis ūkininkavo, turėjo kalvę, kurioje meistravo.

Tapytojo „rankdarbiai“

Tapytojas Algirdas Griškevičius

Juvelyriškai išpintų žinomo tapytojo Algirdo Griškevičiaus kūrinių paroda „Rankdarbiai“ veika Auksakalių gildijos galerijoje „Meno niša“ Vilniuje.

Visus metus autoriaus pinti ir narstyti kūriniai - tai vario ir žalvario erdviniai objektai: rudenėjančio miesto peizažas „Geležinis paveikslas - varinis ruduo“, milžiniško ažūrinio „Žiogo“ skulptūra, tapyta „Marija“ ir jos „apsodas“ iš spalvotų vielučių bei medinė „Suknutė“ iš suraišiotų lazdyno pagaliukų.

Senųjų aktų archyvo direktorius dr. Michailas Ryženkovas (kairėje) ir Rusijos archyvų federalinės tarnybos vadovas prof.Vladimiras Kozlovas Algirdo Sabaliausko (ELTA) nuotrauka

Pirmą kartą mūsų visuomenė turi galimybę pamatyti istorinės lituanistikos vertybes iš Rusijos saugyklų.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia paroda “Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rusija XIV-XVIII amžiuje”, skirta Lietuvos valstybės - Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms. Parodos pamatą sudaro eksponatai iš didžiausių Rusijoje kultūros paveldo saugyklų - Valstybinio istorijos muziejaus Maskvoje, Rusijos valstybinio senųjų aktų archyvo, Kremliaus muziejaus Ginklų rūmų (Oružeinaja palata). Ekspoziciją papildo vertybės iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos valstybės istorijos archyvo, Nacionalinės M. Mažvydo ir Mokslų akademijos bibliotekų.

Pavasario diena

Joana Danutė Žilaitytė

O čia – aš Vidutės ŠEPUTIENĖS nuotrauka

Gegužės vidury, per patį alyvų žydėjimą, užėjo dideli karščiai. Milda atostogavo, bet iš miesto niekur nevažiavo, trūko pinigų. Mažam ketvirto aukšto kambary buvo labai tvanku.

Vieną itin karštą dieną pagalvojo: gana čia dusti, juk galiu nuvažiuoti į užmiestį, į miškelį.

Apsivilko pilką medvilninę suknele, į krepšį įsidėjo kiek sausainių ir skėtį, jei netikėtai užkluptų lietus.

Miškely nesimatė žmonių. Nesimatė jų nė prie namų, tarsi juose niekas negyventų.

Tokius gerbia ir priešai...

Žemaičių vyskupo Gasparo Felicijono Cirtauto
90-osioms mirties metinėms

Dr. Regina Jonušytė

Vyskupas Gasparas Felicijonas Cirtautas Petrapilyje 1897 metais

Gimė Gasparas Cirtautas 1841 m. birželio 21 dieną (senuoju stiliumi birželio 9 d.) Raseinių pavieto (apskrities) Veiviržėnų parapijos Aisėnų kaimo dalyje Padumblyje, Gasparo ir Marcijonos Skomantaitės dešimties vaikų šeimoje. Nors tėvai buvo pasiturintys, tačiau į mokslą išleisti du sūnus - kunigą ir gydytoją, irgi Žemaičių krašto šviesuolį Petrą Cirtautą, padėjo rietaviškis kunigaikštis Irenėjus Oginskis.

Uždraustų dopingų preparatų vartojimu buvo apkaltinta amerikietė dukart pasaulio čempionė Keli Vait, laimėjusi 100 ir 200 metrų bėgimus

Paryžiaus priemiestyje Sen Deni pasibaigęs IX pasaulio lengvosios atletikos čempionatas vis dar tebekomentuojamas ne tik sportinėje pasaulio spaudoje. Visi komentatoriai ir apžvalgininkai vieningai pripažįsta, jog tai buvo stambiausios priešolimpinio sezono sporto varžybos. Prancūzai labai rimtai rengėsi šioms svarbioms varžyboms. Pinigų tam skyrė Paryžiaus merija, o kiekvienas privatus rėmėjas buvo įsipareigojęs įnešti į žaidynių kasą mažiausiai po 2,3 milijono eurų vien tik už teisę reklamuoti savo produkciją. Dalį žaidynių biudžeto papildė pajamos už parduotus bilietus, kainavusius nuo vienuolikos iki 130 eurų.

Su „Lukoil“, su „Lukoil“!

Tema su variacijomis

Petras KATINAS

Nacionalinis Lietuvos radijas jau kurį laiką vos ne kas penkias dešimt minučių transliuoja triukšmingą reklamą. Samdyti vyrukai visais balsais traukia: „Viens du trys, viens du trys – su „Lukoil“, su „Lukoil“!“, ir visa ši reklaminė kampanija prasidėjo bemat po to, kai visuomenė ėmė protestuoti prieš tos pačios Rusijos koncerno „Lukoil“ sprendimą pradėti naftos telkinio D-6 eksploataciją Kuršių nerijos pašonėje. Lietuvos Vyriausybė lyg ir prieštarauja „Lukoil“ užmačioms, Premjeras netgi bando kalbėtis su „Lukoil“ vadovu V.Alekperovu bei pačiu Rusijos premjeru M.Kasjanovu.