|
Algirdas MEILUS
|
Kryžius, kuris buvo nuverstas
kelis kartus |
Jei dabar būtų gyvas Molėtų rajono Balninkų seniūnijos
Perkalių kaimo gyventojas Ignas Kiaušas, jam būtų per 100 metų.
Mirė jis sovietinės okupacijos metais, nebaigęs kovos su komunistiniais
ateistais.
I.Kiaušo tėvai į nuošalų Perkalių kaimą buvo perkelti
iš Žemaitkiemio krašto (Ukmergės r.) po 1831-ųjų ir 1863 metų sukilimų
prieš rusiškąjį carizmą. Sumažinus didelio Perkalių dvaro valdas,
į Perkalius lyg į tremtį iš Klepšių, Rundžių, Valų, Valtūnų, Medinų
ir kitų Žiemaitkiemio krašto kaimų išsiųstos Morkūnų, Meilų, Periokų,
Lunių, Strazdų, Stragolių ir kitos šeimos. I.Kiaušo gyvenimas prabėgo
Perkaliuose. Čia jis ūkininkavo, turėjo kalvę,
kurioje meistravo. |
|
Danutė Galkienė
Pakalniškių gimtinėlė,
Pakalniškiuose gimiau,
Tokio puikaus kaimužėlio
Niekur niekur nemačiau.
Ten už kluono Šuoja teka,
Ten kalnelis toks gražus,
Kuriame mano tėvelis
Pjovė gelstančius rugius
.
Ten toliau ir Kiršinėlis,
Susimąstęs, neramus,
Neša savo vandenėlius
Į giliuosius vandenis.
Tas neįmantrus eilėraštukas, deklamuotas prieškario
metais Pakalniškių kaimo žmonių, mokėjusių džiaugtis upelių lankomis,
baltomis plukėmis, melsvomis žibuoklėmis, didžiuotis jų žemėje esančiais
pilkapiais. Po karų, tremčių ir melioracijos metų žmonės buvo išsklaidyti,
bet senbuvių kaime likusios dvi šeimos sugebėjo pastatyti kaimo
kryžių, jį pašventinti ir surengti tikrą Pakalniškių
kaimo šventę.
|
|