2001 metai
2002 metai
2003 metai

Uždraustų dopingų preparatų vartojimu buvo apkaltinti amerikiečiai Džeromas Jangas, netikėtai iškovojęs aukso medalį 400 metrų bėgimo varžybose, ir dukart pasaulio čempionė Keli Vait, laimėjusi 100 ir 200 metrų bėgimus

Paryžiaus priemiestyje Sen Deni pasibaigęs IX pasaulio lengvosios atletikos čempionatas vis dar tebekomentuojamas ne tik sportinėje pasaulio spaudoje. Visi komentatoriai ir apžvalgininkai vieningai pripažįsta, jog tai buvo stambiausios priešolimpinio sezono sporto varžybos. Prancūzai labai rimtai rengėsi šioms svarbioms varžyboms. Pinigų tam skyrė Paryžiaus merija, o kiekvienas privatus rėmėjas buvo įsipareigojęs įnešti į žaidynių kasą mažiausiai po 2,3 milijono eurų vien tik už teisę reklamuoti savo produkciją. Dalį žaidynių biudžeto papildė pajamos už parduotus bilietus, kainavusius nuo vienuolikos iki 130 eurų. Kada paaiškėjo, jog žaidynių biudžete vis tiek atsirado „skylės“, įsikišo valstybė. Vietoje numatytų vienuolikos milijonų eurų valstybė turėjo padidinti šią sumą iki 22 milijonų. Šis lengvosios atletikos pasaulio čempionatas kainavo brangiausiai iš visų buvusių – 59 milijonus eurų. 2001 metais čempionatas Kanados Edmontono mieste kainavo 3,1 mln. eurų mažiau. Čempionatą televizijos ekranuose stebėjo 4,5 milijardo žiūrovų. Pagal šį skaičių, susidomėjimas lengvosios atletikos čempionatu nusileidžia tik olimpiadoms ir pasaulio futbolo taurės varžyboms. Atitinkamai – 36 ir 30 mln. TV žiūrovų. Visi apžvalgininkai atkreipė dėmesį, jog šiame čempionate, kaip ir 2001 metais Edmonte, nebuvo pasiekta nė vieno pasaulio rekordo. Todėl daromos dvi prielaidos: arba žmogaus galimybės jau visiškai išsemtos, arba tai labai sustiprėjusios kovos su dopingo vartojimu išdava. Tiesa, yra manančiųjų, kad žymiausi pasaulio sportininkai per daug ir nesistengė, taupydami savo jėgas ir nenorėdami pademonstruoti visų savo galimybių prieš Olimpines žaidynes, per kurias, kai kurių stebėtojų nuomone, pasipils rekordų lietus. Olimpinės 2004 metų žaidynės vyks Atėnuose.

Ir šis čempionatas neišvengė tam tikrų skandalų. Pavyzdžiui, amerikiečių sprinteris Džonas Dramondas savo nežabotomis emocijomis sukėlė tikrą skandalą. Uždraustų dopingų preparatų vartojimu buvo apkaltinti amerikietis Džeromas Jangas, netikėtai iškovojęs aukso medalį 400 metrų bėgimo varžybose, ir dukart pasaulio čempionė Keli Vait (100 ir 200 m bėgimas). Tiesa, Dž.Jangas į dopingo skandalą buvo įsipainiojęs ne per šį Paryžiaus čempionatą, o dar 1999 metais. Apie tai pranešė JAV laikraštis „Los Angeles Times“. O po metų Dž.Jangas, dalyvaudamas estafetėje 4 po 400 m, laimėjo aukso medalį. Dabar nemėgstantys amerikiečių sporto komentatoriai kaltina JAV lengvosios atletikos federaciją, kad ji nepranešanti Tarptautinei federacijai apie tokius dalykus. Itin stengiasi įgelti amerikiečiams Rusijos sporto funkcionieriai, negalintys atleisti jų įspūdingų laimėjimų, ypač lengvojoje atletikoje. Pasibaigus lengvosios atletikos žaidynėms, Rusijos spaudoje pasigirdo kaltinimai, kad JAV dopingo metodika naudojama centralizuotai… Kam kalbėti, o kam geriau patylėti. Ypač kalbant apie draudžiamų stimuliuojančių preparatų vartojimą. Jau prasidėjus „viešumui“ Sovietų Sąjungoje, daugelis buvusių garsių sovietų sportininkų daug rašė apie tai, kaip jie buvo tiesiog prifarširuojami stimuliuojančių preparatų, ir tai buvo valstybinė politika. Daugelis garsių atletų dėl to be laiko nuėjo į kapus ar tapo invalidais. O ką jau kalbėti apie vadinamąją Vokietijos demokratinę respubliką, kurios sportininkai savo fantastiškais rezultatais garsėjo visame pasaulyje. Norint parodyti „socializmo tvirtovės“ Europoje pranašumus, Rytų Vokietijoje, kuriant dopinginius preparatus ir įvairiausius stimuliatorius, dirbo ištisi mokslo institutai, kuriuos kontroliavo patys aukščiausi „demokratinės“ Vokietijos saugumo tarnybos STASI pareigūnai. Todėl Vokietijai susijungus, bemat nebeliko nei pasaulio rekordų, nei kitų įspūdingų sporto laimėjimų.

Iš tiesų pirmuosius du pasaulio lengvosios atletikos čempionatus (1983 metais Helsinkyje ir 1987-aisiais Romoje) užtikrintai laimėjo tuometės Vokietijos demokratinės respublikos atletai. Tačiau, žlugus komunistiniam režimui, laimėjimai bemat išgaravo, ir viskas stojo į savo vietas. Visus po to vykusius pasaulio lengvosios atletikos čempionatus (1991 m. – Tokijuje, 1993 m. – Štutgarte, 1995 m. – Geteborge, 1997 m. – Atėnuose, 1999 m. – Sevilijoje, 2001 m. – Edmontone) ir šiemetinį Paryžiuje laimėjo Jungtinių Valstijų sportininkai.

Kalbant apie šių metų pasaulio lengvosios atletikos čempionatą, galima pasididžiuoti, kad mūsų atleto V.Aleknos aukso medalis disko metimo varžybose leido Lietuvai užimti garbingą 18 vietą iš 42 valstybių sportininkų, dalyvavusių šiame čempionate. Be to, reikėtų priminti, jog kur kas didesnės, turinčios senas sportines tradicijas valstybės savo užimtomis vietomis toli atsiliko nuo Lietuvos. Pakanka paminėti, jog Didžioji Britanija užėmė 26-ąją vietą, Vokietija – 28, Japonija – 27, Ukraina – 36, Indija – 40, Turkija – 35, Brazilija – 42, o milijardinė Kinija – 37 vietą.

Aišku, galima neabejoti, jog šios valstybės sieks revanšo 2004 metų Olimpinėse žaidynėse Atėnuose. Tuo labiau kad olimpiada vyks šalyje, kurioje ir gimė šios žaidynės.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"