| Iš sąskrydžio pajūryje
sugrįžus
Fabijoniškių bendruomenė: tikrovė ir viltys
Rugpjūčio 23-24 dienomis Karklėje (Klaipėdos r.),
prie Baltijos jūros, vyko Tėvynės sąjungos (konservatorių, krikščioniškųjų
demokratų, laisvės kovotojų) tradicinis sąskrydis. Jame dalyvavo
apie du tūkstančiai žmonių. Sąskrydį organizavo partijos teritoriniai
skyriai. Dalyvių ratas buvo platus: ne tik partijos nariai, bet
ir jų šeimos, bendruomenių atstovai, daug jaunimo. Buvo paminėta
Juodojo kaspino diena, vyko diskusijų šou Konservatoriška kryžkelė,
kurią reguliavo Arvydas Vidžiūnas, surengtos sportinės varžybos
Sveikame kūne - linksma siela ir teisingos politinės pažiūros,
koncertavo muzikos ansamblis Jonis, buvo organizuotas gražiausių
stovyklaviečių konkursas, kuriame pirmą vietą antrus metus iš eilės
užėmė Fabijoniškių skyrius. Kalbinome šio skyriaus pirmininką Romualdą
Liutkų, Fabijoniškių seniūną Vytautą Sabaliauską, UAB Fabeta direktorių
Juozą Barkauską, Žaliųjų ežerų gelbėjimo stoties vadovą, visuomeninį
trenerį Joną Slavinską, Lietuvos samariečių bendrijos viceprezidentą
Petrą Šakalinį, dalyvavusius sąskrydyje.
Paprašėme papasakoti, kokių idėjų ateities darbams
parsivežė iš sąskrydžio.
Vytautas Sabaliauskas: Darbo ar veiklos rezultatas
iš esmės priklauso nuo to, ar tam darbui pritaria dauguma žmonių,
todėl partijos veikla neturi apsiriboti siaurame partiečių būrelyje.
Sakykim, jeigu verslininkas neplečia veiklos, neieško rinkų, jis
pasmerktas žlugti. Panašiai ir partijoje: jeigu neieškosi naujų
idėjų, nepritrauksi naujų bendraminčių, ypač jaunimo, būsi pasmerktas
nesėkmei. Būtent Fabijoniškių skyrius išsiskyrė tuo, kad delegacijoje
buvo daug jaunimo ir dar nepartinių žmonių. Anksčiau iš konservatorių
pasigirsdavo pernelyg kategoriškų vertinimų kitų partijų atžvilgiu.
Tai, be abejo, atsiliepė praėjusių rinkimų į Seimą rezultatams.
Sąskrydyje iškelta idėja nekonkuruoti tarpusavyje
dešiniosios pakraipos partijoms, o palaikyti vienai kitą. Atsirado
reali idėja glaudžiai bendradarbiauti su Liberalų centro sąjunga
ir Dešiniųjų sąjunga. Šių partijų vadovai E.Gentvilas ir V.Žiemelis
dalyvavo sąskrydyje, tuo patvirtindami šią idėją.
Partijos veiklos sėkmė priklauso ir nuo lyderių,
ir nuo eilinių narių sugebėjimo savo idėjomis užkrėsti aplinkinius,
gauti jų pritarimą bei paramą bendrai veiklai. Kad tai yra teisingas
kelias, patvirtina tas faktas, jog fabijoniškiečių atstovavimą sąskrydyje
parėmė nemažai įmonių ir organizacijų. Tai UAB Vilniaus duona,
susivienijimas Kalnapilis Tauras, prekybos tinklas Norfa ir
generalinis rėmėjas UAB Vovytas bei nuolatinis mūsų rėmėjas UAB
Fabeta taip pat nemažai Fabijoniškių gyventojų, kaip J.Slavinskas,
Viktoras Karmonas ir kt.
Juozas Barkauskas: Nemažą reikšmę
sąskrydžio sėkmei turėjo patraukliai įkurta Fabijoniškių stovyklavietė,
tinkamai sutvarkyti ūkiniai ir funkciniai reikalai. Dėl to mūsų
stovyklavietės neaplenkdavo svečiai, partijos vadovybė. Buvo įrengta
vieta jiems priimti, pabendrauti, pasidalyti įspūdžiais ir patirtimi.
Visa tai buvo tinkamai įvertinta, atrenkant geriausias stovyklavietes.
V.Sabaliauskas: Mūsų pasirodymo
sąskrydyje sėkmę, kaip ir sėkmę kasdieninėje veikloje, lėmė skyriaus
lyderio R.Liutkaus organizaciniai sugebėjimai, netradicinis mąstymas
ir komunikabilumas, bendruomenės interesų ir poreikių supratimas,
ateities vizija. Mūsų stovykla, kaip ir skyrius, buvo atvira visiems.
Pas mus užsuko ypač garbingas svečias, nenuilstamas ir ištikimas
Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, besistengiantis kalbėti lietuviškai,
Vokietijos Bundestago narys baronas Volfgangas fon Štetenas su žmona.
Jonas Slavinskas: Esu nepartinis,
visuomeniniais pagrindais treniruoju jaunimą, gyvenantį prie Žaliųjų
ežerų. Dauguma jų - kitataučiai, tai lenkai, rusai. Pirmą kartą
nepriklausomoje Lietuvoje penki 16-17 metų paaugliai, Fabijoniškių
skyriaus rūpesčiu, pamatė jūrą. Mūsų komandos paaugliams didžiausią
įspūdį padarė žmonių tolerantiškumas jiems, kalbantiems nevalstybine
kalba. Man labai patinka Fabijoniškių skyriaus veikla kuriant bendruomenę,
jungiant įvairių politinių pažiūrų ir pomėgių žmones. Iš sąskrydžio
atsivežiau sveiko gyvenimo būdo propagavimo idėją. Iš antikos laikų
atėjęs posakis Sveikame kūne - sveika siela turi būti aktualus
ir dabar. Prie skyrių reikia kurti sveikatingumo ir sporto klubus.
Tuo, kas daroma Fabijoniškių skyriuje, turėtų pasekti ir kiti skyriai.
Romualdas Liutkus: Atkreipėme
dėmesį į vaikų aktyvų dalyvavimą mūsų organizuotame piešinių konkurse
Ridename margučius į Europą. Buvome nustebinti vaikų išmone, dvasingumu,
todėl nutarėme Fabijoniškėse įsteigti sekmadieninę dailės studiją,
o galbūt ateityje ir mokyklą. Šitie planai nėra užmiršti, rengiame
reikalingus dokumentus, kalbamės su tos idėjos palaikytojais ir
rėmėjais. Neprarandame vilties, jog visa tai įgyvendinsime, juolab,
kad mūsų bendruomenėje yra nemažai menui atsidavusių žmonių tai
Marijos ir Vlado Vildžiūnų šeima ir kt. Suradome naujų draugų ir
bendraminčių. Žmonėms dovanojome šventę ir džiaugiamės, kad tai
suteikė naujų idėjų ir noro toliau dirbti. Iš sąskrydžio parsivežėme
idėją organizuoti renginius su politiniais kaliniais ir tremtiniais.
J.Barkauskas: Tik į bendruomenę
suburti žmonės kitaip žiūri į bendrą turtą, jį tausoja, puoselėja
aplinkos grožį. Su tokia bendruomene lengviau dirbti ir vykdyti
savo tiesiogines pareigas - tai yra bendrovės užduotis.
Petras Šakalinis: Lietuvos samariečių
bendrija Fabijoniškių skyriuje padeda socialiai remtiniems žmonėms
labdara. Su šiuo skyriumi palaikome labai glaudžius ryšius. Džiaugiamės,
kad sąskrydyje mus aplankė baronas V.fon Štetenas. Jį lydėjo Nepriklausomybės
Akto signataras, Samariečių bendrijos garbės prezidentas Antanas
Račas. Aptarėme tolesnius bendradarbiavimo planus tarp Fabijoniškių
bendruomenės ir Vokietijos partnerių, kuriuos pažadėjo surasti Vokietijos
Bundestago narys baronas fon Štetenas. Beje, svečiui paliko itin
gerą įspūdį Fabijoniškių skyriaus stovyklavietė. Jis pažadėjo, kai
kitąkart aplankys Lietuvą, būtinai užsuks į Fabijoniškių skyrių.
Kalbėjosi Aldona KAČERAUSKIENĖ
© 2003 "XXI amžius" |