Po Žiemgalos dangumi
Aldona KAČERAUSKIENĖ
Žiemgalos žeme sieroji,
Aš tavo grumstelio dalis
Kazimieras
Pūras
Vos prasidėjus Atgimimui, 1988-ųjų lapkritį Pakruojis
šventė 400 metų jubiliejų. Buvo įsteigtas kraštiečių klubas, gavęs
Žiemgalos vardą. Manoma, kad šį žingsnį žengti paskatino žymaus
kraštotyrininko Juozo Šliavo, Žiemgalos krašto muziejaus Žeimelio
vidurinėje mokykloje įkūrėjo, darbai. Po metų klubas reorganizuotas
į Žiemgalos draugiją. Tačiau žiemgaliai ne tik Pakruojo rajono
žmonės. Dabar Žiemgalos draugija jungia tris rajonus: Pakruojį,
Pasvalį, Joniškį ir nemažą dalį Latvijos teritorijos.
Minint Žiemgalos draugijos penkiolikos metų
sukaktį, surengtas suvažiavimas, kuris įvyko lapkričio 22 dieną
Pasvalio krašto muziejuje. Suvažiavimo dalyvius ir svečius liaudiškomis
melodijomis pasveikino Pasvalio kultūros namų folklorinio ansamblio
vadovė Daiva Adamkevičienė su kolege Dalia Bitiniene, taip pat muziejaus
direktorė Vita Povilionienė, Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas.
Žiemgalos krašto dailininkų plenerų darbų parodą pristatė prof.
Vitolis Trušys. Plenerai vyksta Pakruojo rajone, praėjusią vasarą
vykęs pleneras buvo tryliktasis. Parodoje brolių Vitolio ir Raimondo
Trušių, Vytenio Rimkaus, Arvydo Martynaičio, Arūno Vasiliausko,
Janinos Budrienės ir Marijos Teresės Rožauskaitės tapybos darbai.
Suvažiavimo darbas vyko itin malonioje aplinkoje.
Priešais audimo staklės su nebaigtu austi keturnyčiu, verpimo
rateliai su linų kuodeliais, prismeigtais prie verpsčių, kraitinės
skrynios, prikrautos rietimų. Atrodė, tuoj tuoj ateis verpėjos,
sės prie ratelių, į stakles atsisės audėja ir pasigirs ausiai malonūs
įprasti vaikystės garsai, neatsiejami nuo kaimo žmonių buities.
Žiemgalos draugijos paskelbtas konkursas Žiemgalos
krašto praeitis ir dabartis susilaukė didelio dėmesio. Mokiniai
ir mokytojai ėmė tyrinėti ir aprašinėti savo krašto tarmę, domėtis
kaimų istorijomis, tautosaka, kryžiais, vėjo malūnais, rinkti ir
užrašinėti vietovardžius ir asmenvardžius. Komisijos pirmininkui
doc. Kazimierui Garšvai teko pasukti galvą, kaip iš daugybės darbų
atrinkti geriausius. Rinkta pagal penkis kriterijus: originalumą,
temos aktualumą, darbo metodikos moksliškumą, apimtį ir kokybę.
Geriausių darbų autoriai buvo apdovanoti piniginėmis premijomis.
Kitąmet, mums ir mūsų kaimyninėms valstybėms tapus
Europos Sąjungos narėmis, atsivers valstybių sienos. Tai dar labiau
paskatins bendrauti su Latvija, rengti bendrus žiemgalių renginius
ir projektus, kuriems įgyvendinti tikimasi gauti lėšų iš Europos
Sąjungos fondų. Iš Latvijos atvykęs Euroregiono tarybos prezidentas
Raikis Mačiulis papasakojo apie bendrą lietuvių ir latvių kuriamą
kaimo turizmo ir amatininkystės projektą. Joniškio kultūros muziejaus
direktorius Ernestas Vasiliauskas, skaitęs pranešimą apie Sidabrės
pilį, sakėsi dalyvausiąs Latvijoje rengiamoje konferencijoje, skirtoje
Žiemgalos tyrinėjimams. Kovo 11-osios Akto signataras Eugenijus
Petrovas siūlė oficialiai įtvirtinti Žiemgalos regioną, nes Europos
Sąjungoje vyrauja palankus požiūris į regioninę kultūrą. Būtų prasmingas
projektas Žiemgalos dvarų kelias, rengiamas kartu su latviais.
Žiemgalos draugijos vicepirmininkas Robertas
Jurgaitis perskaitė pirmininko prof. Vytauto Šerno, negalėjusio
atvykti dėl ligos, darbų ataskaitą. Rengiamos folkloro šventės,
iškilių žmonių minėjimai, dailininkų plenerai, kraštotyros ekspedicijos,
Žiemgalos dienos. Periodiškai leidžiami net trys istorijos ir kultūros
žurnalai: Žiemgala (red. V. Didžpetris), Šiaurės Lietuva (red.
doc. Stasys Tumėnas), Šiaurietiški atsivėrimai (red. Albinas Kazlauskas).
Rengiamos ir leidžiamos knygos: kolektyvinės monografijos, valsčių
istorijos, straipsnių rinkiniai, skirti Žiemgalos kraštui. Buvo
paminėtos knygos Užaugau Pasvaly, Daugyvenės kraštas, Lygumai.
Stačiūnai, turizmo plėtrai skirtas kolektyvinis leidinys kartu
su latviais ŽiemgalaZemgale, mokytojos Stasės Lovčikaitės Linkava:
tradicija dabartyje ir kt. Per suvažiavimą buvo pristatyta ką tik
išleista V.Šerno parengta knyga Žiemgala: vadovas turistui.
Per 20012003 metų laikotarpį Žiemgalos draugija
intensyviam darbui kūrė problemines grupes. Lokalinės istorijos
probleminė grupė (vad. Robertas Jurgaitis) parengė stambų leidinį
Senosios Žiemgalos istorinis ir etnokultūrinis paveldas, sudarytą
dviejų konferencijų, vykusių Pakruojyje ir Žagarėje (Joniškio r.),
medžiagos pagrindu. Meno ir dailės probleminė grupė (vad. prof.
V.Trušys) organizuoja kasmetinius plenerus, dailės parodas Vilniuje,
Šiauliuose, Pasvalyje. Išleistas puikus leidinys Žiemgalos dailininkų
plenerai. Etninės kultūros probleminė grupė (vad. Kazimieras Kalibatas)
organizavo kompozitoriaus J. Pakalnio 90 metų sukakties paminėjimą,
dalyvaujant Krivulės ansambliui.
Su dėkingumu buvo paminėti visi Žiemgalos draugijos
prezidentai: J.Nekrašius, K.Kalibatas, R.Jurgaitis, V.Šernas. Tačiau
nuspręsta naujuoju pirmininku rinkti Žiemgalos žemėje gyvenantį
žmogų. Juo tapo pakruojietis Alfredas Šimkus.
Suvažiavimas priėmė rezoliuciją, kurioje numatytos
Žiemgalos draugijos ir savivaldybių veiklos koordinavimo gairės,
koreguotina draugijos vidinė struktūra ir darbo kryptys, numatoma,
kaip tas kryptis realizuoti. Reikėtų Žiemgalos draugijos ir savivaldybių
bendromis pastangomis tobulinti infrastruktūros plėtrą, nustatyti
aiškesnius Žiemgalos krašto statuso kriterijus dabarčiai ir ateičiai,
tobulinti Lietuvos ir Latvijos Žiemgalos teisinę bazę ir t.t.
Suvažiavimas baigėsi linksma vakarone, skambant
Pasvalio kultūros namų folklorinio ansamblio Rags (vadovė D.Adamkevičienė)
atliekamoms dainoms ir liaudiškai muzikai.
Pakruojis
© 2003 "XXI amžius"
|