|
Didžioji
animacija
Skirmantas Valiulis
Animacinių filmų režisierius Valentas Aškinis
ir jaunas vadybininkas Egidijus Švarcas padovanojo Vilniui didžiąją
animaciją - tarptautinį animacinio kino festivalį Tindirindis.
Vienas seniausių mūsų animacininkų Antanas Janauskas šaipėsi: Tindirindis?
Ar supras užsieniečiai, ką tai reiškia? O jeigu ir supras, ar neatrodysime
pernelyg suvaikėję? Tikrai neatrodėme nei suvaikėję, nei dar nesubrendę
rimtam festivaliui. Žiuri pirmininkė Sajoko Kinošita, šauni japonė
iš Hirosimos, kur irgi vyksta tarptautinis animacinių filmų festivalis,
sakė, kad pirmojo festivalio klaidos ir nesklandumai - dovanotini,
kad antrąsyk bus sunkiau. Linkėjimus festivalio rengėjai suprato,
bet šypsenos nedingo iš jų veidų nei per festivalio atidarymą, kai
visus sveikino kultūros ministrė Roma Žakaitienė, nei per uždarymą,
kai reikėjo dalyti gausius prizus, bet dėl vieno ir pasiteisinti
- reikli žiuri neskyrė pagrindinio prizo lietuviškam animaciniam
filmui. |
|
Visa tiesa
apie filmų kodus
Lina KLUSAITĖ
Lapkričio 24 dieną Kauno apskrities viešosios
bibliotekos kultūrinių renginių organizatoriai kauniečius pakvietė
į Vytauto V.Landsbergio jaunesniojo kūrybos vakarą, pavadintą Kol
tapau tuo, kuo esu.
Kaip sakė vakare kalbėjęs kino kritikas Gediminas
Jankauskas, apie tokius žmones paprastai sakoma: Davė Dievas ir
dar drėbtelėjo. O drėbtelėjo tikrai nemažai: V.V.Landsbergis reiškiasi
įvairiose srityse ir yra ne tik žinomas dokumentinio kino režisierius,
bet ir poetas, publicistas, pasakų vaikams kūrėjas, dainų autorius
ir atlikėjas. Jo paties žodžiais tariant, jam visuomet yra įdomu
eiti ten, kur dar nebuvęs, bandyti tai, ko dar nebandęs, sužinoti
tai, ko dar nežino. Tam atliepianti ir kino režisūra, kuri yra sukūrimas
to, ko dar nebuvo, ir kartu užfiksavimas to, kas jau egzistavo.
Į kino režisūrą jį atvedė būtent pastaroji dalis noras išsaugoti
praeities paveldą. |
|