Vydūnas apie
Kristijoną Donelaitį
Bernardas ALEKNAVIČIUS
|
Vydūnas |
1930 metais, minint Vytauto Didžiojo 500 metų ir
Kristijono Donelaičio 150 metų mirties sukaktis, prie Rambyno kalno,
Aukuro draugijos sode, iškilmingai buvo pasodinti du medžiai:
Vytautui Didžiajam - ąžuolas, o K.Donelaičiui - liepa. Šiose iškilmėse
dalyvavęs Vydūnas savo kalboje aukštino Lietuvos valdovą, kuris
atvedė kraštą į Europą, ir ragino atsigręžti į K.Donelaitį, kuris
paliko mums nemirtinguosius Metus, mokė žmones gyventi, visur
ir visada jaustis, kad esi lietuvis - gimtosios žemės šeimininkas.
Neragino Vydūnas plūsti krašto kolonistų vokiečių ar prancūzų, kaip
kartais atsitikdavo K.Donelaičiui, bet darniai su visomis tautomis
siekti tauresnio žmoniškumo. Ir kai Vydūnas nacių buvo persekiojamas,
kai buvo uždarytas į Tilžės kalėjimą, kai išgyveno Antrojo pasaulinio
karo baisumus ir atsidūrė toli nuo Tilžės, Detmolde, savo jaunystės
dienų bičiulio Erdmono Simonaičio paragintas, vėl
atsigręžė į K.Donelaitį.
|