Atnaujintas 2003 m. gruodžio 3 d.
Nr.92
(1196)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Visa tiesa apie filmų kodus

Lina KLUSAITĖ

Lapkričio 24 dieną Kauno apskrities viešosios bibliotekos kultūrinių renginių organizatoriai kauniečius pakvietė į Vytauto V.Landsbergio jaunesniojo kūrybos vakarą, pavadintą „Kol tapau tuo, kuo esu“.

Kaip sakė vakare kalbėjęs kino kritikas Gediminas Jankauskas, apie tokius žmones paprastai sakoma: „Davė Dievas ir dar drėbtelėjo“. O drėbtelėjo tikrai nemažai: V.V.Landsbergis reiškiasi įvairiose srityse ir yra ne tik žinomas dokumentinio kino režisierius, bet ir poetas, publicistas, pasakų vaikams kūrėjas, dainų autorius ir atlikėjas. Jo paties žodžiais tariant, jam visuomet yra įdomu eiti ten, kur dar nebuvęs, bandyti tai, ko dar nebandęs, sužinoti tai, ko dar nežino. Tam atliepianti ir kino režisūra, kuri yra sukūrimas to, ko dar nebuvo, ir kartu užfiksavimas to, kas jau egzistavo. Į kino režisūrą jį atvedė būtent pastaroji dalis – noras išsaugoti praeities paveldą.

V.V.Landsbergis pasakojo, kad, draugui atnešus žymaus menininko Orvido priešmirtinį interviu, jis ėmėsi aktyviai rinkti medžiagą, bet ne kaip kūrėjas, o kaip archyvuotojas, praeities paveldo rinkėjas. Netrukus po šio filmo gimė tokie jo kūriniai, kaip „Tėvas“ – apie Vytauto Bložės tėvą, kuris, vedinas grynai žmogiškų paskatų, sunkiais, okupacijos metais padėjo tiek partizanams, tiek komunistams; „Koncertas“ – pasakojantis apie socialistinių laikų inteligentų užuovėją Kornelijaus Platelio namuose; „Vilties prezidentas“ – filmas, skirtas Stasiui Lozoraičiui atminiti;, filmai apie rezistencinių kovų dalyvius: „Povilas Pečiulaitis Lakštingala“ ir „Baladė apie Daumantą“ bei kiti.

Režisierius prisipažino, kad jį patraukė šviesos žmonės, kurie ne tik keitė Lietuvos likimą, bet gyveno ramų, dieviškos šviesos kupiną gyvenimą. „Į tokius žmones ir apskritai į savo filmų herojus žiūriu kaip į simbolį, tam tikrą kodą, kuriuo noriu kažką pasakyti, stebiuosi jais ir mokausi budistinės ramybės“, - sakė menininkas, dėl tos pačios ramybės iš sostinės šurmulio pasitraukęs gyventi į Anykščius, kad būtų arčiau gamtos, arčiau pačios žmogaus esmės. Čia V.V.Landsbergis atrado tokius savo filmų herojus, kaip patyrusią regėjimus Aneliukę; kapinių sargą, kuris taip gražiai moka bendrauti su mirusiaisiais; tris seseris, kurios, rinkdamos lėles iš šiukšlynų, kuria Lietuvos didikų istorijos muziejų, bei kitus. „Tokius žmones mes dažnai įvardijame kaip „trenktus“ ir skubame juos nurašyti. Tačiau pabendravęs su jais ilgainiui supratau, kad jie nuo Dievo, kad savo kodu nori mums kažką pranešti. Tokie žmonės gyvena išgrynintame savo vidiniame pasaulyje ir mato daug daugiau nei mes“, - sakė režisierius.

Be minėtų darbų, V.V.Landsbergis yra sukūręs nemažai filmų apie žinomus Lietuvoje žmones: krepšininką A.Sabonį, išeivijos skulptorių V.Kašubą, fotografą ir freskų autorių P.Repšį, dailininką S.Eidrigevičių, be to, apie Š.Saukos paveikslą „Pragaras“ bei kt.

Pastaruoju metu režisierius yra susidomėjęs trumpais muzikinių formų filmais. Anot jo, žmonės šiais laikais yra pasiilgę romantiškų nuotaikų, lengvumo, to, kas keistų niūrias kasdienybės nuotaikas. Žiūrovai jau turėjo galimybę išvysti prieškario Lietuvos laikų romantika dvelkiantį „Kaimišką romansą“, kuris susilaukė palankių atsiliepimų. Režisierius tikisi, kad tai bus ne paskutinis tokio pobūdžio jo darbas.

Naujausias V.V.Landsbergio bandymas yra meninis vaidybinis filmas „Jonukas ir Gretutė“, kurio premjera, jei viskas bus gerai, yra numatyta kovo mėnesį Vilniuje. „Nors filmas yra baigtas prieš pusę metų, tačiau pinigų reklamai ir kopijoms sunku gauti, nes Lietuvoje vis dar nėra institucijų, suinteresuotų lietuviško kino likimu“, - sakė režisierius. Tačiau, anot kino kritiko G.Jankausko, V.V.Landsbergis įrodė, kad esant net ir tokiai sunkiai finansinei situacijai galima kurti filmus. Įvardijęs V.V.Landsbergį kaip produktyviausią dokumentinio kino kūrėją, iš viso kritikas suskaičiavo net 23 jo filmus, iš kurių du buvo parodyti ir į kūrybos vakarą susirinkusiems žiūrovams.

Susirinkusieji turėjo galimybę ne tik pamatyti režisieriaus filmus, bet ir pasiklausyti jo poezijos, kurią iš rinkinio „Tik sapnininkas“ skaitė aktorius Saulius Bagaliūnas, bei pasiklausyti paties autoriaus sukurtų ir atliekamų dainų iš naujos jo kompaktinės plokštelės „Kaimiškos mantros“. Vytauto V.Landsbergio baladės išsiskiria gausiais lietuvių liaudies dainų motyvais, lietuvio širdžiai artima transcendentine pasaulėjauta. Gal todėl po tokių jo dainų publika dar ilgai nenorėjo skirstytis.

Kaunas

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija