| RUBRIKOS |
| ARCHYVAI |
|
Nenugalėtieji - autografuotų spaudinių parodoje
Kauno apskrities viešosios bibliotekos patalpose (Radastų g.2) gruodžio 4 dieną miesto ir rajonų inteligentus, spaudos darbuotojus, rezistencijos kovotojus sukvietė brolių Stanislovo ir Justino Sajauskų ilgai ir kruopščiai rengta autografuotų spaudinių paroda Nenugalėtieji. Tuo pačiu parengtas ir išleistas spaudinių katalogas. Lietuvai 1941 m. birželio 14 -oji - skausmingiausia diena. Tai lietuvių tautos genocido pradžia, ypač žiauriai palietusi komunistų labiausiai nekenčiamą visuomenės dalį, skelbiančią Tikėjimo, Gėrio ir Tiesos pergalę - dvasininkus. Lietuvos Bažnyčios negailestingas persekiojimas buvo komunistinės Rusijos išbandytas būdas, kaip nutautinti ir pavergti kraštus, buvusias valstybes. Autografų paroda skiriama paskutinės tremties datai atminti, o taip pat siekiant išsaugoti visų Kristaus karių atminimą, įvairiais būdais kovojusių už Bažnyčios ir tikėjimo laisvę. Raštas, laiškas, atvirlaiškis, fotografija ar knyga su dovanojimo įrašu - visa tai istoriniai paliudijimai apie Žmogų, jo veiklą ir epochą. Parodos stendai suskirsto parodą į tris temas: Lietuvos Katalikų Bažnyčios padėtis carinės Rusijos valdžioje; sovietinė okupacija, fizinis ir dvasinis teroras ir stendas apie pabėgėlius, ištremtuosius ir negrįžusius dvasininkus. Po 1831 metų sukilimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas, o Vilniaus dvasinė akademija uždaryta ir 1842 metais perkelta į Peterburgą. Dar sunkesnės represijos prasidėjo po 1863 -1864 metų sukilimo. Lietuviai niekada nesusitaikė su stačiatikybe. Caro valdžia nutarė prievarta panaikinti skirtumus tarp katalikiškosios Lietuvos ir stačiatikiškos Rusijos. Caras Aleksandras II uždraudė lietuvišką spaudą ir lietuvišką raidyną. Prasidėjo Knygnešių gadynė, trukusi 40 metų. Kadangi aktyviausi Knygnešių sąjūdžio organizatoriai buvo kunigai, caro režimas savo represijas nukreipė prieš katalikų kunigus ir Bažnyčią. Vyskupą Motiejų Valančių kartu su Žemaičių vyskupijos kurija perkėlė (teisingiau, ištrėmė) į Kauną. Vien Žemaičių vyskupijoje buvo uždaryti 46 vienuolynai ir 23 bažnyčios. Po visą carinę imperiją nuskambėjo Kęstaičių (1886 metais) ir Kražių (1893 metais) bažnyčių uždarymo bylos. Keitėsi laikai,bet nekito okupantų veikimo metodai. Nors sovietinė konstitucija garantavo sąžinės laisvę, tikrovėje buvo galima propaguoti tik marksizmą - leninizmą. Pastarasis Bažnyčios atžvilgiu pasireiškė kaip primityvusis ateizmas. Vilkaviškio kunigų seminarijos patalpose buvo įrengtos kareivinės. Pirmosiomis karo dienomis 1941 metais Lietuvoje NKVD nužudė septyniolika kunigų. Nacių okupacijos metu lageriuose kentė nesusitaikę su nacių režimu kunigai Alfonsas Lipniūnas, Stasys Yla, Mykolas Krupavičius. Praūžus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvą užgriuvo masiški trėmimai, didesni nei 1941 metais. Sušaudytas Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius, sovietų kalėjimuose nukankinti arkivyskupas Mečislovas Reinys, Vasario 16-osios Akto signatarai prelatas Vladas Mironas, profesorius Pranas Dovydaitis, nuolat kankinami arkivyskupas Teofilius Matulionis, vyskupas Pranciškus Ramanauskas. Sibiro tremtyje nukankinta mokytoja ateitininkė Adelė Dirsytė. Kankiniais tapo (1960-1988 m.) Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidėjai ir platintojai: kardinolas Vincentas Sladkevičius, MIC, arkivyskupai Julijonas Steponavičius ir Sigitas Tamkevičius, SJ, vyskupas Jonas Boruta, SJ, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, kunigai Jonas Kastytis Matulionis, SJ, Juozas Zdebskis, Bronislovas Laurinavičius, Virgilijus Jaugelis, vienuolė Felicija Nijolė Sadūnaitė. Katalikų Bažnyčios, o tuo pačiu ir Lietuvos persekiojimas tęsėsi bemaž 200 metų, tačiau ji liko nenugalėta. Parodos atidarymo metu apie visą tai papasakojo ir kalbėjo jos kūrėjai prof. S. Sajauskas, jo brolis Justinas, buvęs krašto apsaugos viceministras žurnalistas E. Simanaitis, kunigas R. Grigas. Visi minėjo šios parodos svarbą, pažintinę, istorinę reikšmę.Padėkota Vilkaviškio vyskupui Rimantui Norvilai, suteikusiam parodai pirmąją pastogę, o naujai rengiamai ekspozicijai daug talkino Kauno apskrities viešosios bibliotekos bibliotekininkė Genovaitė Šivickienė, bibliofilas Kazimieras Grinkevičius ir kt. Parodos autoriai visiems prisidėjusiems ją rengiant nuoširdžiai padėkojo. Aplankykite ją ir įsitikinsite, kad tai savo laiku surengta ir informatyvi paroda. Kazimieras DOBKEVIČIUS Ričardo ŠAKNIO nuotrauka
© 2003 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |