Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė
     ir pasaulis
Darbai
Gimtas kraštas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Migrantų ir pabėgėlių sielovados bruožai

Mindaugas BUIKA

Statistiniai vertinimai reikalauja naujo pastoracijos suvokimo

Šventasis Sostas, rūpindamasis 175 milijonų pasaulio migrantų (tai yra apie tris procentus planetos gyventojų) ir ypač 45 milijonų pabėgėlių vis labiau nerimą keliančiomis gyvenimo sąlygomis, lapkričio 17-22 dienomis Romoje surengė penktąjį tarptautinį migrantų ir pabėgėlių pastoracijos kongresą, kuriame dalyvavo beveik 300 už šią specifinę sielovadą atsakingų kardinolų, vyskupų ir kunigų iš 99 šalių. Tarp dalyvių buvo ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienyje gyvenančių lietuvių katalikų sielovadai kanadietis kunigas Edmundas Putrimas.

Gyvenimas atiduotas muzikai

Živilė BALTĖ

Chorvedys ir pedagogas Pranas Jurkonis

Tokio šviesaus giesmių ir dainų vakaro negalės pamiršti visi, lapkričio 29 dieną atėję į Kauno technikos universiteto aulą pagerbti chorvedžio, pedagogo Prano Jurkonio, švenčiančio 65 metų jubiliejų. Tai žymus įvykis mūsų kultūros gyvenime. Lietuvoje ir už jos ribų garsus P.Jurkonis jau 42 metus atidavė chorinei muzikai. Vadovavo Anykščių „Šilo“, Kauno „Nemuno“, „Perkūno“, „Kanklių“ chorams, buvo Kauno valstybinio choro chormeisteris, renginių režisierius, respublikinių Dainų švenčių dirigentas, daugkartinis chorų konkursų laureatas, nusipelnęs artistas, 1994 metais apdovanotas Šaulių kryžiaus medaliu.

Buvusiam Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios Atstatymo komiteto pirmininkui kun. Viktorui Brusokui pavedus, P.Jurkonis organizavo sakralinės muzikos chorą „Prisikėlimas“. 1997 metais chorui teko istorinė misija – giedoti šios bažnyčios altoriaus pašventinimo iškilmėse. Nuo 1998 metų šis kolektyvas tapo Kauno Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios Sumos choru. Gabus muzikas 1999-2001 metais buvo Vargonininkų valdybos pirmininkas. Jis – vienas dirigentų, dirigavusių švenčiant Eucharistinį kongresą, bažnytinių chorų šventėje „Kristui gieda Lietuva“.

Siekianti pakeisti kaimo įvaizdį

Lukonių laisvalaikio centro direktorė Violeta Kunskienė

Lukonių (Kupiškio r.) laisvalaikio centro direktorė Violeta Kunskienė vadovauja dramos rateliui. Ji ne tik režisuoja pastatymus, bet ir juose pati vaidina. Patiko žiūrovams V.Kunskienės sukurtas čigonaitės vaidmuo Kazimiero Čiplio-Vijūno pjesėje „Čigonėlė nemeluoja“. Naujausias Violetos – žuvies pirklės Juškienės – vaidmuo Viktoro Miliūno kūrinyje „Nakties paukščiai“ sulaukė gražaus įvertinimo.

Dramos ratelio branduolys – apie dešimt saviveiklinių aktorių. Į spektaklių repeticijas atvyksta Miliūnų kaimo ūkininkas Stasys Alekna, ne naujokė scenoje lukoniškė bibliotekininkė Bronė Ažusinienė. Kaimo aktoriai kasmet žiūrovams parodo po dvi naujas pjeses. Savo pastatymus lukoniškiai rodo ir rajono žiūrovams. Buvo nuvykę ir į kaimyninį Panevėžio rajoną. Kupiškėnams plojo Gelažių gyventojai. Saviveiklos artistai teigiamai vertinami rajono mėgėjiškų teatrų kasmetinėje apžiūroje „Kaimo scena“.

Vilnijos krašte apsilankius...

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Dieveniškių klebonas kun. Domas Valančiauskas

Jau penkiolika metų gyvuoja Kauno „Vilnijos“ draugija, vienijanti mokytojus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, profesorius, studentus, kraštotyrininkus, istorikus ir kitus patriotiškai nusiteikusius žmones. Neseniai Kauno technologijos universiteto „Vilnijos“ draugijos nariai susirengė į išvyką turėdami tikslą aplankyti lietuvius Vilnijos krašte ir susipažinti su jų reikmėmis. Maršrutas driekėsi pietryčių link, užsukant į Varėną, Eišiškes, Poškonis, Dieveniškes, Jurgelionis, Norviliškes, o grįžtant stabtelėta Šalčininkuose, Jašiūnuose.

Rasti arkivyskupo laiškų autografai

Danutė LABANAUSKIENĖ

Arkivyskupo Mečislovo Reinio ganytojiškų laiškų rankraščiai

Lapkričio 8 dieną minėjome Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884-1953) penkiasdešimtąsias mirties metines.

Dar šią vasarą arkiv. M.Reinys buvo prisimintas Utenos apskrities Daugailių bažnyčioje, kurioje 1907 metais jis buvo įšventintas kunigu ir kurios šventoriuje yra supiltas jo simbolinis kapas. Rudenį Užpaliuose vyko jam skirta konferencija. Apie tuos įvykius galime plačiau pasiskaityti šių renginių dalyvės bei pranešėjos istorikės dr. Aldonos Vasiliauskienės straipsnyje „Jo gyvenimas buvo kupinas pasiaukojimo“ („XXI amžius“, 2003 11 07, Nr.85).

Netrukus, 2004-ųjų vasario 5 d., minėsime 120-ąsias M.Reinio gimimo sukaktuves.

Ne visos žinios apie garsųjį arkivyskupą yra surinktos. Todėl kiekviena nauja jų kruopelytė padės geriau pažinti jo darbus, suvokti jo asmenybę.

Nenugalėtieji - autografuotų spaudinių parodoje

Parodos autoriai (iš kairės): prof. Stanislovas Sajauskas ir Justinas Sajauskas

Kauno apskrities viešosios bibliotekos patalpose (Radastų g.2) gruodžio 4 dieną miesto ir rajonų inteligentus, spaudos darbuotojus, rezistencijos kovotojus sukvietė brolių Stanislovo ir Justino Sajauskų ilgai ir kruopščiai rengta autografuotų spaudinių paroda „Nenugalėtieji“. Tuo pačiu parengtas ir išleistas spaudinių katalogas. Lietuvai 1941 m. birželio 14 -oji - skausmingiausia diena. Tai lietuvių tautos genocido pradžia, ypač žiauriai palietusi komunistų labiausiai nekenčiamą visuomenės dalį, skelbiančią Tikėjimo, Gėrio ir Tiesos pergalę - dvasininkus. Lietuvos Bažnyčios negailestingas persekiojimas buvo komunistinės Rusijos išbandytas būdas, kaip nutautinti ir pavergti kraštus, buvusias valstybes. Autografų paroda skiriama paskutinės tremties datai atminti, o taip pat siekiant išsaugoti visų Kristaus karių atminimą, įvairiais būdais kovojusių už Bažnyčios ir tikėjimo laisvę. Raštas, laiškas, atvirlaiškis, fotografija ar knyga su dovanojimo įrašu - visa tai istoriniai paliudijimai apie Žmogų, jo veiklą ir epochą.