|
Rasti arkivyskupo laiškų
autografai
Danutė LABANAUSKIENĖ
|
Arkivyskupo Mečislovo Reinio
ganytojiškų laiškų rankraščiai
|
Lapkričio 8 dieną minėjome Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio
(1884-1953) penkiasdešimtąsias mirties metines.
Dar šią vasarą arkiv. M.Reinys buvo prisimintas
Utenos apskrities Daugailių bažnyčioje, kurioje 1907 metais jis
buvo įšventintas kunigu ir kurios šventoriuje yra supiltas jo simbolinis
kapas. Rudenį Užpaliuose vyko jam skirta konferencija. Apie tuos
įvykius galime plačiau pasiskaityti šių renginių dalyvės bei pranešėjos
istorikės dr. Aldonos Vasiliauskienės straipsnyje Jo gyvenimas
buvo kupinas pasiaukojimo (XXI amžius, 2003 11 07, Nr.85).
Netrukus, 2004-ųjų vasario 5 d., minėsime 120-ąsias
M.Reinio gimimo sukaktuves.
Ne visos žinios apie garsųjį arkivyskupą yra surinktos.
Todėl kiekviena nauja jų kruopelytė padės geriau pažinti jo darbus,
suvokti jo asmenybę.
|
|
Nenugalėtieji - autografuotų
spaudinių parodoje
|
Parodos autoriai (iš kairės):
prof. Stanislovas Sajauskas
ir Justinas Sajauskas |
Kauno apskrities viešosios bibliotekos patalpose
(Radastų g.2) gruodžio 4 dieną miesto ir rajonų inteligentus, spaudos
darbuotojus, rezistencijos kovotojus sukvietė brolių Stanislovo
ir Justino Sajauskų ilgai ir kruopščiai rengta autografuotų spaudinių
paroda Nenugalėtieji. Tuo pačiu parengtas ir išleistas spaudinių
katalogas. Lietuvai 1941 m. birželio 14 -oji - skausmingiausia diena.
Tai lietuvių tautos genocido pradžia, ypač žiauriai palietusi komunistų
labiausiai nekenčiamą visuomenės dalį, skelbiančią Tikėjimo, Gėrio
ir Tiesos pergalę - dvasininkus. Lietuvos Bažnyčios negailestingas
persekiojimas buvo komunistinės Rusijos išbandytas būdas, kaip nutautinti
ir pavergti kraštus, buvusias valstybes. Autografų paroda skiriama
paskutinės tremties datai atminti, o taip pat siekiant išsaugoti
visų Kristaus karių atminimą, įvairiais būdais kovojusių už Bažnyčios
ir tikėjimo laisvę. Raštas, laiškas, atvirlaiškis, fotografija ar
knyga su dovanojimo įrašu - visa tai istoriniai paliudijimai
apie Žmogų, jo veiklą ir epochą.
|
|
Svarbiau bent vieną žiburį
įžiebti,
negu visą naktį keikti tamsą
Renginiai, skirti Spaudos atgavimo šimtmečiui, jau
prasidėjo
Jis knygą atnešė tamsoj
Ir žadino į šviesą,
Tikėjo, Lietuva atgims
Su meile kalbai, laisvei, šviesai.
Tai Povilo Kulvinsko, poeto iš Anykščių, eilėraščio
Lietuvos knygnešiui fragmentas.
Knygnešystė viena unikaliausių lietuvių tautos
istorinių vertybių, liudijanti, kad šioje žemėje visada buvo žmonių,
kuriems visada reikėjo šviesos ir dvasios tobulėjimo, ir buvo žmonių,
nešančių prometėjišką ugnį savo tautai. Artėjant lietuviškos spaudos
atgavimo šimtmečiui ši unikali tautos vertybė tikriausiai suspindės
visomis vaivorykštės spalvomis, rašytojų, mokslininkų, skaitytojų
mintimis apie knygą ir jos vaidmenį tautos ir asmens dvasios tobulėjimui,
bus paskelbta daug vertingos medžiagos Lietuvos
knygnešystės istorijai.
|
|
Auklėjamoji informacija
Vytautas Stanislovas DrungaVytautas Rauba
Kalbant apie auklėjimą, pirmiausia reikia išsiaiškinti,
kas yra auklėjimas. Tai yra visuomenės pripažintų moralinių normų
ir gerų papročių įdiegimas. Jei rūpinsimės tik ideologijos formavimu,
o moralę formuoti paliksime gatvei, kaip yra dabar ir buvo visais
ankstesniais laikais, tai iš tokio auklėjimo galima laukti tik apgailėtinų
rezultatų. Auklėjimo problema labai sena.
Šiais laikais per mažai galvojama apie auklėjimo
svarbą. Ar ne paradoksas, kad nei šeima, nei mokykla, kurioms pirmiausia
turi rūpėti auklėjimas, dažnai net nežino, kas iš esmės yra auklėjimas.
O nesuinteresuota auklėjimu gatvė yra auklėjimo pagrindas, tik gaila,
kad vadinamasis gatvės auklėjimas yra neigiamo pobūdžio. Bet reikia
pripažinti jis yra efektyvus. Gatvės vaikų vadai patys blogai
išauklėti, todėl ir savo jaunuosius draugus moko blogo. Iš tikrųjų
reikia susimąstyti ir dar kartą paklausti, kas gi yra auklėjimas?
Tai yra informacija. Tik reikėtų šį teiginį patikslinti nepavėluota
informacija.
|
|