|
Svarbiau bent vieną žiburį įžiebti,
negu visą naktį keikti tamsą
Renginiai, skirti Spaudos atgavimo šimtmečiui, jau
prasidėjo
Prof. Ona VOVERIENĖ
Jis knygą atnešė tamsoj
Ir žadino į šviesą,
Tikėjo, Lietuva atgims
Su meile kalbai, laisvei, šviesai.
Tai Povilo Kulvinsko, poeto iš Anykščių, eilėraščio
Lietuvos knygnešiui fragmentas.
Knygnešystė viena unikaliausių lietuvių tautos
istorinių vertybių, liudijanti, kad šioje žemėje visada buvo žmonių,
kuriems visada reikėjo šviesos ir dvasios tobulėjimo, ir buvo žmonių,
nešančių prometėjišką ugnį savo tautai. Artėjant lietuviškos spaudos
atgavimo šimtmečiui ši unikali tautos vertybė tikriausiai suspindės
visomis vaivorykštės spalvomis, rašytojų, mokslininkų, skaitytojų
mintimis apie knygą ir jos vaidmenį tautos ir asmens dvasios tobulėjimui,
bus paskelbta daug vertingos medžiagos Lietuvos knygnešystės istorijai.
Šiemet, gegužės 23 dieną, Kaune, Karo muziejuje,
įvykusioje konferencijoje Būsimo kario asmenybės ugdymas mokykloje,
šeimoje ir visuomenėje (ją organizavo Tėviškės pažinimo draugijos
Kauno skyriaus taryba ir viena jos aktyviausių narių mokytoja Irena
Eigelienė) Gimtinės redaktorius Kazys Račkauskas pasiūlė visoms
Lietuvos mokykloms ir visoms visuomeninėms organizacijos organizuoti
renginius, skirtus spaudos atgavimo šimtmečiui pažymėti. Tų renginių
globėjomis buvo pasiūlytos Kauno apskrities viršininko administracijos
Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento direktorė
V.Margevičienė ir Lietuvos moterų lygos pirmininkė prof. Ona Voverienė
(Račkaukas K. Kauniečiai garsėja konferencijomis // Gimtinė. 2003,
liepos 1-31, p.10).
Mėnraštis Gimtinė 2004-uosius paskelbė lietuviškos
knygos metais ir pakvietė visus savo skaitytojus dalytis įspūdžiais,
vertinti ir kalbėti laikraščio puslapiuose apie naujas ir senas
knygas, ypač tas, kurios turėjo didžiausią įtaką jų gyvenimui, lemtingiems
sprendimams. Pati Gimtinė jau plačiai atvėrė savo duris mokslininkams
ir rašytojams, knygos ir knygnešystės istorijos tyrinėtojams, bibliofilams
ir jau pradėjo publikuoti jų straipsnius ir kūrinėlius, skirtus
šiai svarbiai Lietuvos istorijos datai paminėti. Būtų gražu, kad
ir XXI amžius atvertų savo duris visiems, rašantiems knygos ir
spaudos atgavimo Lietuvoje klausimais.
Vilniuje jau prasidėjo renginiai, skirti spaudos
atgavimo šimtmečiui paminėti. Lapkričio 28 dieną Lietuvos teatro,
muzikos ir kino muziejaus rūmuose įvyko pirmoji šiam istoriniam
įvykiui skirta konferencija Knyga istorijos mokytoja ir šviesos
šaltinis. Joje buvo pristatytos kelios knygos: mokytojų, Lietuvos
partizanų ryšininkių Marijos Kinertaitės-Laugalienės Jaunystė ir
rezistencija (apie ją plačiau: Voverienė O. Žymiosios XX amžiaus
Lietuvos moterys. Savo gyvenimu ir kančia gynusi tėvų žemę
Savo
žemę gynusi// XXI amžius. 2001, birželio 20, p.10); Izabelės Skliutaitės-Navarackienės,
Konstantino Bajerčiaus-Garibaldžio mokinės, Brydė išlieka ne tik
pievoje (Voverienė O. Knyga istorijos mokytoja ir šviesos šaltinis//
Lietuvos aidas. 2003, lapkričio 29, p.8); doc.Inos Dagytės knyga
Kuriančios kasdienybės tekstai (Voverienė O.// Lietuvos aidas.
2003, balandis 25, p.12); jaunos rašytojos Jūratės Sučylaitės
naujausias romanas Susitikimai su Ragana (beje, mano nuomone,
tai pats geriausias šių dienų lietuviškas romanas) (O.Voverienė.
Atradusi pelkėje kūlgrindą // XXI amžius. 2003, lapkričio 19,
p.6) ir Petro Labanausko sudaryta gražiausių pasaulio sentencijų
išminties knyga Meilė, blaivumas, drąsa (apie ją dar nerašėme).
Renginyje dalyvavo ir gražiausių savo dainų puokštę
konferencijos dalyviams ir organizatorėms padovanojo Lietuvos blaivystės
sąjūdžio ansamblis Giedra (vadovas P.Labanauskas).
Mus pasveikino Lietuvos teatro, muzikos ir kino
muziejaus direktorė Regina Lopienė. Pristatomų knygų gražiausias
ištraukas skaitė aktorė Alvyda Sipienė. Lietuvos teatro, muzikos
ir kino muziejus konferencijos dalyviams ir organizatorėms padovanojo
įspūdingą XX amžiaus teatro ir kino legendos Marlenos Ditrich fotonuotraukų
parodą.
Gruodžio 2 dieną Vilniaus universiteto bibliotekos
Smuglevičiaus salėje įvyko VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės
ir informacijos mokslų instituto (vadovė doc. dr. Audronė Glosienė)
organizuoti tryliktieji vieno žymiausių Lietuvos bibliografų Vaclovo
Biržiškos skaitymai.
Renginio pradžioje kalbėjusi doc. A.Glosienė pažymėjo
šio renginio svarbą plėtojant informacijos mokslų sistemą, gilinantis
į šių mokslų istoriją bei tobulinant praktinę bibliotekų veiklą.
Seminare savo rezultatus pristatė doc. dr. Arvydas
Pacevičius pranešime Vilniaus universiteto bibliotekos istorija:
naujos tyrimų kryptys, doc. dr. Genovaitė Raguotienė pranešime
Vaclovas Biržiška lektologas; Snieguolė Misiūnienė (Vilniaus
universiteto biblioteka) pranešime Vilniaus imperatoriškojo universiteto
biblioteka 1803-1832: trumpa apžvalga; Kęstutis Gudmantas Knygų
dedikacijos Lietuvos didikams: XVI a. pirmoji pusė (Lietuvių literatūros
ir tautosakos institutas); Janina Pupelienė (Klaipėdos universiteto
biblioteka) pranešime Šiuolaikinės akademinės bibliotekos vadybos
problemos; Elena Stasiukaitienė (Lietuvos mokslų akademijos biblioteka)
pranešime Brolių Biržiškų fenomenas, sulaukusio ypač didelio
klausytojų auditorijos susidomėjimo; Žibutė Petrauskienė (Vilniaus
universiteto bioblioteka) pranešime Elektroninė informacija Vilniaus
universiteto bibliotekoje; Loreta Vinslovienė (Vilniaus universiteto
biblioteka) pranešime Algirdo Titaus Antanaičio (1927-2003) rankraštinis
palikimas Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje
ir Nijolė Bliūdžiuvienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)
pranešime Tarptautinių informacijos ir dokumentavimo standartų
perėmimas Lietuvoje.
Seminare kalbėjęs Komunikacijos fakulteto dekanas
prof. Domas Kaunas pažadėjo visus pranešimus išspausdinti moksliniame
žurnale Knygotyra.
Gruodžio 3 dieną Vilniaus knygyne Pegasas įvyko
naujos knygos vakaras. Jame buvo pristatytas Jono Avyžiaus romanas
Viskas praeina (V., 2003). Tai jau penktoji rašytojo knyga, išleista
po jo mirties. Jas parengė spaudai jo žmona Irena Litvinaitė-Avyžienė.
Prieš tai buvo dvi vaikiškos knygelės vaikams;
Jono Avyžiaus autobiografiniai fragmentai. Publicistika. Draugų
ir kolegų prisiminimai (V.,2000. 384 p.); romanas Ir išmuš tavo
valanda (V., 2002); ir dabar šis Viskas praeina (V., 2003).
Kaip knygos pristatyme rašė literatūros kritikas
Danielius Mušinskas, tai karštomis įvykių pėdomis (1991 m.) rašytas
kūrinys apie Atgimimą, Sąjūdį, Lietuvos valstybės susigrąžinimą.
Romano personažai besiveržiantys valdyti valstybę žmonės, turintys
gana sudėtingas biografijas, pažeisti sovietinių laikų papročių
ir įpročių. Kai kurie į valdžią atbėga vien tam, kad apsisaugotų
nuo savo praeities, tačiau nepajėgia atsikratyti senų nuodėmių,
tuo pranašaudami naujos nomenklatūros, naujos valdininkijos ir naujo
karjerizmo amžių. Pagrindinių veikėjų prototipus skaitytojas nesunkiai
atpažins realiame to meto gyvenime, todėl kūrinys įgauna papildomo
įdomumo. Tačiau svarbiausia, jog J.Avyžius šiame kūrinyje liko avyžiškas
sodriais realistiškais vaizdais piešiamas realus gyvenimas, prieš
akis iškyla raiškūs veikėjų paveikslai bei charakteriai, drąsiai
atskleidžiamas didžių vyrų karjeristinės užmačios ir t.t. (ten
pat).
Visus šiuos renginius vienijo bendra idėja uždegti
žiburį sieloje.
Jau keturiolika metų gyvename laisvoje ir nepriklausomoje
Lietuvoje. Bet mūsų kova už laisvę dar nesibaigė. Ji įgijo naują
dimensiją dvasinės kovos už teisingumą
ir simbolinę prasmę
grumiasi dvi Lietuvos: ta, kuri savo gyvenimo ir kančios kaina gynė
tautos laisvę ir Lietuvos valstybingumą, labai dažnai prarasdama
ir savo geriausių vaikų gyvybes, ir ta, kuri kolaboravo, žudė, kankino,
į Sibirą trėmė tūkstančius nekaltų Lietuvos žmonių, juos pasmerkė
mirčiai; ji ir dabar yra pasirengusi kolaboruoti su svetima valstybe,
jai parduoti Lietuvą, išduoti tautą, vėl lieti Lietuvos žmonių kraują
dėl storesnės duonos riekės sau, riebesnės sriubos šaukšto, aukso
monetų, nors ir Judo, skambesio
Tai kova tarp tamsos ir šviesos,
tarp tų, kurie žiūri į tamsą ir tik ją temato, ir tarp tų, kurie
stengiasi toje tamsoje įžiebti žiburį.
Kaip teigia rašytoja J.Sučylaitė, dabar svarbiausia
įžiebti žiburį ir žiūrėti šviesos kryptimi, nes tik taip galima
apsisaugoti nuo atsikerėplinančios šmėklos
Spindulys visada perskrodžia
tamsą
(Sučylaitė J. Susitikimai su Ragana. K., 2002. P.11).
Spaudos atgavimo šimtmetis tam palankiausia proga.
© 2003 "XXI amžius"
|