Įamžintas saleziečių misijos pradininkas
Perteikdami iškilių tautos sūnų nuveiktus darbus
vardan tautos gerovės dabarties kartai, taip pat ir ateities kartoms
paliekame tautos dvasinį ir kultūrinį paveldą. Mūsų pareiga - iš
užmaršties prikelti žymių tautiečių atminimą.
Vienas garbingų tautiečių yra saleziečių misijos
pradininkas Lietuvoje kunigas Antanas Skeltys. Šis Suvalkijos lygumų
sūnus gimė 1884 m. sausio 5 d. Šakių apskrityje, Griškabūdžio parapijoje,
Žalvėderių kaime. Kupinas jaunatviško ryžto ir paskatintas vyresniųjų
1902 metų spalį išvyko į tolimą Italiją. Ten, susiradęs šv. kunigo
J.Bosko įsteigtos Saleziečių kongregacijos narius, pradėjo teologijos
studijas. 1906 metų rugsėjį įstojo į Saleziečių kongregaciją, o
1914 m. rugpjūtį išsipildė jaunystės dienų svajonė - gavo kunigystės
šventimus.
Kun. A.Skeltys tapo pirmojo Lietuvoje saleziečių
centro direktoriumi, jaunimo auklėtoju ir globėju. Iš visos Lietuvos
į Vytėnus (Jurbarko r.) rinkosi jaunimas, siekiantis mokslo žinių.
Prasidėjęs karas ir sovietų okupacija sužlugdė
visus saleziečių misijos pradininko Lietuvoje planus. 1947 metais
saleziečių centras Vytėnuose buvo nacionalizuotas, o kun. A.Skeltys
buvo priverstas palikti Vytėnus. Aštuonerius metus kun. J.Bosko
idėjos sekėjui teko slapstytis geraširdžių dzūkų sodžiuose. 1954
metų rugsėjį Krikštonyse kun. A.Skeltys buvo suimtas. Po mėnesio
tardymų Vilniuje buvo paleistas į laisvę. 1955-1960 metais darbavosi
Leipalingio šventovėje, kur ir buvo paskutinė jo apaštalavimo vieta.
1960 m. liepos 28 d. saleziečių misijos pradininkas kun. A.Skeltys
išėjo į Amžinybę.
Jau tapo tradicija kasmet paminėti kun. A.Skelčio
mirties metines. 2001 metais jo gimtinėje Žalvėderių kaime pastatytas
koplytstulpis, prie kun. A.Skelčio šimtamečio gimtinės namelio pritvirtinta
memorialinė lenta, bylojanti, kad čia gimė saleziečių misijos pradininkas
Lietuvoje. Namelyje įrengta muziejinė ekspozicija.
1996 metais Alytuje, prie naujai statomos Marijos
Krikščionių Pagalbos šventovės esančiuose parapijos namuose, buvo
įkurtas kun. A.Skelčio muziejus. Deja, po ketverių metų muziejus
buvo vienašališkai panaikintas, pasisavinus ar net sunaikinus jame
esančius eksponatus.
Šiemet, liepos pabaigoje, į Griškabūdį atvyko ypač
gausus kun. A.Skelčio giminaičių, gerbėjų būrys iš Alytaus, Kauno,
Vilniaus, Marijampolės, Šakių, Druskininkų ir Vilkaviškio. Iškilmė
prasidėjo Griškabūdžio bažnyčioje šv.Mišiomis, kurias koncelebravo
iš Panevėžio atvykęs kraštietis vysk. Juozas Preikšas. Kartu su
ganytoju šv. Mišių aukoje dalyvavo buvę pirmojo saleziečių centro
Vytėnuose auklėtiniai - Šlienavos klebonas kan. Vytautas Vaičiūnas,
kilęs iš Žvirgždaičių parapijos, iš Ukmergės atvykęs kun. Petras
Tavoraitis, iš Griškabūdžio parapijos kilęs kun. Zigmantas Gustainis,
šiuo metu dirbantis Alytuje ir jau artėjantis prie auksinės kunigystės
sukakties. Apmaudu, kad į šią kun. A.Skelčio pagerbimo iškilmę neatvyko
nė vienas jo idėjos sekėjas salezietis.
Po šv. Mišių vyskupas J.Preikšas pašventino kryžių, kurį atvežė
iš Švč. M.Marijos apsireiškimo kalnų Medjugorjėje alytiškė Marytė
Janavičiūtė-Matonienė - dukra Viktorijos ir Simo Janavičių, kurių
pastogėje Mikabalių kaime buvo radęs prieglobstį kun. A.Skeltys,
nešdamas tremtinio dalios kryželį Dzūkijoje.
Susirinkusieji prie kun. A.Skelčio kapo susikaupė
maldoje, sugiedojo Viešpaties Angelas.... Prisiminimais pasidalijo
jauniausias kun. A.Skelčio sūnėnas, šių eilučių autorius.
Vėliau iškilmės dalyviai susitelkė prie Griškabūdžio
puošmenos - varpinės. Ši šventovės varpinė buvo pastatyta poeto
Prano Vaičaičio brolio, ilgamečio Griškabūdžio klebono kun. A.Skelčio
žemiečio ir bičiulio, kun. Juozo Vaičaičio. Jis ir atgulė Amžinybės
poilsio prie šios varpinės. Šios varpinės sienos nišoje yra Saleziečių
kongregacijos įsteigėjo šv. kunigo J.Bosko statula.
Nuo šios varpinės prasideda kun. A.Skelčio vardu
pavadinta gatvė. Čia susirinkusieji sugiedojo giesmę Marija. Marija...
Kun. A.Skelčio gatvės pavadinimo lentelę klebonas kun. Viktoras
Jurčiukonis pakvietė atidengti Šakių savivaldybės Kultūros skyriaus
vedėją Augeniją Kasparevičienę.
Griškabūdžio klebonas teigė, kad yra simboliška
ir prasminga, jog kun. A.Skelčio vardu pavadinta gatvė prasideda
nuo varpinės, pasuka pro šventoriaus vartus, pro kuriuos vaikščiodavo
Skelčių Antanukas ir, užbaigęs žemiškąją kelionę, pro šiuos vartus
sugrįžo Amžinybės poilsiui.
Nusitęsė ilga iškilmės dalyvių eisena viena pagrindinių
Griškabūdžio miestelio gatve, pavadinta iškilaus kraštiečio vardu.
Susirinkta prie kelių Šakiai-Pilviškiai-Zapyškis- Kaunas sankryžos,
prie kurios buvo įrengta kelio rodyklė, nukreipianti į už dešimt
kilometrų esančią kun. A.Skelčio gimtinę. Rodyklės atidengimo metu
Kultūros skyriaus vedėja A.Kasparevičienė paaiškino, kad ši rodyklė
sumontuota kaip į kultūros paveldo objektą, viliantis, kad atitinkamos
institucijos įtrauks sodybą į respublikinį kultūros paveldo registrą.
Visi dalyviai nuvyko į kun. A.Skelčio gimtinę.
Pakeliui į gimtinės sodžių buvo atidengtos dar dvi kelių rodyklės:
viena nuo kelio Griškabūdis - Kudirkos Naumiestis, vedanti į kun.
A.Skelčio gimtinę, esančią už 2,5 km, o antroji - nuo kelelio atšakos,
vedančios pro koplytstulpį į sodybą. Pirmąją kelio rodyklę atidengė
Žvirgždaičių seniūnas Algis Baubonis, kuris daug prisidėjo prie
koplytstulpio aplinkos sutvarkymo. Antrąją kelio rodyklę atidengė
knygos Gerumo šviesa (apie kun. A.Skelčio tremties išgyvenimus)
autorė E.Biliūtė-Aleknavičienė, dalyvaujant šių eilučių autoriui.
Prie pastatyto koplytstulpio iškilmės dalyvių laukė
staigmena, kurią parengė Žvirgždaičių seniūnijos atstovai. Seniūnas
A.Baubonis pristatė seniūnijos meninės programos dalyves skaitoves.
Chorisčių ansambliui su vargonėliais vadovavo seniūnijos kultūros
organizatorė Aldona Kardauskienė, dalyvaujant R.Derenčienei, S.Belevičienei,
A.Didžbalienei, A.Baukienei. Programa buvo praturtinta ir giesmėmis.
Programos pabaigoje buvo sugiedota saleziečių himnas ir Lietuva
brangi.
Visi iškilmės dalyviai apsilankė gimtinės namelyje
įrengtoje muziejinėje ekspozicijoje, kuri papildyta naujais eksponatais.
Iš Alytaus M.Janavičiūtė-Matonienė atvežė Švč.
Jėzaus Širdies paveikslą, prie kurio kun. A.Skeltys, radęs prieglobstį
jos tėvų V. ir S.Janavičių pastogėje, aukodavo šv. Mišias.
Muziejinę ekspoziciją praturtino saleziečio kun.
Jono Lemoyne knyga apie Saleziečių kongregacijos įsteigėjo šv. kun.
J.Bosko nueitą prasmingą gyvenimo kelią, jo atliktus darbus, atsidavimą
jaunimo auklėjimui. Svarbiausias koplytstulpio pastatymo labdaringas
rėmėjas poetas J.Šalčiūnas paskaitė savo sukurtas mintis Kunigo
Antano Skelčio pėdsakai. Apmaudu, kad smarkus lietus sutrukdė susirinkti
prie paruoštų stalų broliškai agapei, kurios metu būtų plačiau pasidalyta
prisiminimais.
Nustojus lietui, iš Griškabūdžio į kun. A.Skelčio
gimtinę atvyko vysk. J.Preikšas, kur susipažino su muziejine ekspozicija
ir lankytojų knygoje paliko prasmingą įrašą.
Kitais metais sukanka kelios ryškesnės kun. A.Skelčio
autobiografijos sukaktys: 120 metų gimimo, 90 metų kunigystės ir
70 metų šv. kun. Bosko idėjos sekėjų įsikūrimo Lietuvoje, Vytėnuose.
Šias sukaktis būtų prasminga prideramai paminėti. Tam reikalinga
gimtojo Šakių rajono savivaldybės, Griškabūdžio ir Žvirgždaičių
seniūnijų, kun. A.Skelčio idėjos sekėjų saleziečių, gerbėjų bei
rėmėjų parama bei susitelkimas. Tad ir kyla klausimas: ar pavyks
prasmingai paminėti šias sukaktis, kartu paėmus įžymaus kraštiečio
atminimą pagerbti ne tik gimtajame rajone, bet ir tuose rajonuose
(Jurbarko, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės), kur yra palikęs pėdsakus
šv. kun.Bosko idėjos sekėjas kun. A.Skeltys. Juk Griškabūdžio vidurinėje
mokykloje būtų prasminga įkurti kun. A.Skelčio memorialinį kambarį,
kuriame būtų patalpinta literatūra, spaudos leidiniai, nuotraukų
stendai apie kun. A.Skeltį ir saleziečius.
Prisimindami šį garbingą Bažnyčios ir tautos sūnų,
mokiusį jaunimą žengti dorybių takais, kaip atlygį už jo auką ir
darbą turime savo širdyse brandinti gyvą tikėjimą ir rūpintis jaunosios
kartos auklėjimu. Kun. J.Bosko idėjos turi būti gyvos mūsų tėvynėje
Lietuvoje.
Stanislovas Eugenijus PONIŠKAITIS
Šakių rajonas
© 2003 "XXI amžius"
|