|
Benamis irgi žmogus
 |
|
Arnoldas Grigaliūnas
|
Artėjant svarbiausioms metų šventėms šv. Kalėdoms
ar Velykoms jaučiame padidėjusį šurmulį parduotuvėse, gatvėse,
darbovietėse. Perkame dovanas vieni kitiems, jei ne tokie uolūs
katalikai esame, stengiamės atlikti išpažintį, apsivalyti sielą.
Bažnyčia ragina tomis dienomis apsidairyti aplink, pastebėti vargšus
bei sunkiau gyvenančius kaimynus, parapijos bendruomenės narius.
Dažniausiai per Caritas galintieji atneša atliekamų drabužių,
maisto. Įvairias labdaras rengia kitos organizacijos. Šv. Kalėdų
švenčių džiaugsmą iš tiesų gali pajusti kiekvienas: ir turtingas
verslininkas, ir ligos pakirstas invalidas, ir įstaigos tarnautojas,
ir pinigų stokojantis pensininkas, ir globos namuose augantis vaikas,
ir netgi namų neturintis gatvės valkata. Žinoma, kiekvieno jų švenčių
iškilmingumas ir pajautimas būna skirtingas. Ko gero, eidami gatve
ir matydami išmaldos prašantį elgetą, suprantame, kad jam šventės
ne kažin kiek skiriasi nuo kasdienybės, nors žmonės ir jam tomis
dienomis daugiau aukoja.
|