|
Krekenavos kankiniai
Krekenavos bažnyčios šventoriuje, įtvirtintas
į cementinį pagrindą, po medžiais stovi meniškas rusvai dažytas
kryžius, prie kurio visada pamatysi padėtą gėlę, uždegtą žvakelę.
Prie kryžiaus pritvirtintas ornamentuotas stogelis, o po juo lentelė
su išpjaustytu užrašu: Gynusiems ir žuvusiems 1941 m. Krekenavos
bažnyčią ir kleboniją atminti ir pavardės: V.Kadžys 1911, R.Klioris
1913, J.Kisielius 1902, S.Repšys 1888, A.Kunieckis 1920, I.Rutkauskas
1892, P.Smailys 1889. Klebono kan. P.Budriūno rūpesčiu kryžius
pastatytas 1987-aisiais, Lietuvos krikšto 600 metų proga.
O viskas buvo taip. 1941 m. sausio 22 d. per Krekenavos
kan. Boleslovo Barono, kuris buvo pašarvotas klebonijoje, laidotuves
ginkluotas sovietinio aktyvo būrys įsiveržė klebonijon, susinešė
suolus, pakabino Stalino portretą ir užėmė kleboniją. Komjaunuoliai
ir kiti aktyvistai nuėjo daryti tvarkos panoro čia įsirengti
puikią šokių salę. Sako, vienas komjaunuolis, užšokęs ant altoriaus,
užsidegė papirosą nuo degančios žvakės. Žmonės, buvę bažnyčioje,
ėmė ją ir kleboniją ginti, su pagaliais įsibrovėlius išvijo, neleido
įsikurti ir prie bažnyčios bei klebonijos budėjo daug dienų, atrėmė
ne vieną puolimą. Aktyvistai įsiminė drąsiausius gynėjus ir aštuonis
jų suėmė: Juozą Jakaitį, gimusį 1906 metais, iš Valmoniškių k.,
Vytautą Kadžį iš Simoniškių k., Julijoną Kisielių iš Graščių k.,
Romualdą Kliorį iš Žydelių k., Antaną Kunieckį iš Butrimonių k.,
Simoną Repšį iš Krekenavos, Igną Rutkauską iš Slabados k., Praną
Smailį iš Butrimiškių k. J.Jakaitį paleido, bet pokariu vėl areštavo
už ryšius su partizanais, ir jis 1953 metais lageryje mirė. Kiti
buvo nuvežti Panevėžio kalėjiman. Artimieji ieškojo jų, vežė maisto,
kurį priimdavo, bet pasimatyti neleido ir jokios žinios apie juos
neturėjo net iki 1990-ųjų. Pasirodo, prasidėjus karui, juos išvežė
į Šiaurę, kur iš bado, šalčio, sunkaus gyvenimo mirė kankiniais.
Atkūrus nepriklausomybę, kaip rašo klebonas kun. P.Budriūnas knygelėje
Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, S.Repšio
dukra kreipėsi į spaudą, prašydama atsiliepti tuos žmones, kurie
apie jos tėvą turi žinių. Panevėžietis Jurgis Siurbas parašė laišką
ir papasakojo apie jos tėvą bei kitus krekenaviečius, kaip jie didelėse
kančiose mirė. Žinias apie juos perdavė Vatikanui. Popiežius Jonas
Paulius II 2000 m. gegužės 7 d. prie Koliziejaus, skelbdamas naujuosius
XX amžiaus kankinius, tarp 114 lietuvių kankinių paminėjo ir mano
minėtus aštuonis Krekenavos kankinius.
Taigi Krekenavos bažnyčia žinoma ne tik stebuklingu
Švč.Mergelės Marijos paveikslu, Žolinės atlaidais, dailininko Romano
Švoinickio tapytais paveikslais, Stasio Ušinsko, Vytauto Švarlio
vitražais, bet ir aštuoniais kankiniais, kurie, gindami bažnyčią
ir kleboniją nuo bolševikų, užsitraukė jų nemalonę ir mirė tremtyje
kankiniais. Beje, klebonija, kurioje 1915-1918 metais gyveno Maironis,
sovietmečiu buvo kino salė, butai, sudegė ir lig šiol neatstatyta,
o buvusių aktyvistų, atrodo, nėra gyvų.
Vincas STEPONAVIČIUS
Krekenava, Panevėžio rajonas
© 2003 "XXI amžius"
|