|
Ramybės Kunigaikštis
Tauta, gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą,
gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė (Iz 9, 1). Per Kalėdų
nakties Mišias klausomės šių pranašo Izaijo žodžių ir atrodo, kad
jie rašyti ne prieš tūkstančius metų, bet mūsų dienomis. Juk daugelis
žmonių jaučiasi gyveną nevilties šalyje, sunkiai tikėdami, kad
gyvenimas keisis į gera. Kalėdos dėl to yra brangios, kad jos kasmet
atnaujina viltį ir širdis pripildo tikrojo džiaugsmo, jos kalba
vienareikšmiškai: Dievas yra su mumis, todėl būkime drąsūs ir pilni
vilties!
Sveikinu Jus, mylimi Lietuvos žmonės, sulaukusius
Kristaus Gimimo šventės ir dalijuosi su jumis Kalėdų džiaugsmu,
o ypač viltimi. Pastaruoju metu įsižiebusi vilties kibirkštėlė,
kad, Lietuvai grįžtant į Europos tautų šeimą, mūsų gyvenimas turėtų
keistis į gera, prigeso. Pastarųjų savaičių Lietuvą sukrėtę įvykiai
įtikino, kad visa, kas mūsų tautiečių buvo sunkiai pasiekta, yra
labai trapu. O gal tai yra ženklas, kad labiau mums visiems reikia
atsigręžti į Dievą?
Šv. Kalėdos negali būti skirtos nei politiniams
ginčams, nuo kurių esame pavargę, nei kasdienių, nors ir labai svarbių
klausimų sprendimui. Kristaus Gimimo šventė nori pakylėti mūsų dvasią
virš kasdienybės, virš žmonių ginčų bei nesutarimų ir parodyti Tą,
be kurio pasiklysta pavieniai žmonės ir tautos.
Pranašas Izaijas anuomet kalbėjo: Juk kūdikis mums
gimė! Sūnus mums duotas! Jis bus mūsų valdovas. Jo vardas bus Nuostabusis
Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis.
Jo viešpatavimas be ribų, o taika begalinė (Iz 9, 56). Šiuose pranašo
žodžiuose yra pasakyta visa, ką mes turėtume žinoti apie Jėzų Kristų,
kurio draugais ir sekėjais save vadiname.
Jis yra Nuostabusis Patarėjas, tik reikia įsiklausyti
į jo balsą. Betliejaus Kūdikis primena, kad žmogaus gyvenime aukščiausios
vertybės nėra pinigai, bet gryna sąžinė ir teisus gyvenimas. Jis
kviečia ne grobti, ne engti kitus, bet mylėti ir tarnauti. Jėzus
paliko mums ne tik savo žodžių, bet ir savo gyvenimo šviesą, tik
reikia įsileisti ją į savo gyvenimą.
Betliejaus Kūdikis tai Galingasis Dievas. Tiesa,
žmogaus kūną priėmęs Dievo Sūnus atrodo toks silpnutis, kad į jį
galima nekreipti dėmesio. Jis apsireiškė mums kaip Kūdikis, kad
be baimės su meile pasitiktume Jį, nes Jis mus myli ir nori išgelbėti.
Tačiau šis Kūdikis yra amžinasis Žodis, apie kurį apaštalas Jonas
yra pasakęs: Visa per jį atsirado ir be jo neatsirado nieko, kas
tik yra atsiradę (Jn 1,3).
Jėzus Kristus yra Ramybės Kunigaikštis. Jis atėjo
į žemę ne supriešinti žmones, bet suburti visus tarsi brolius ir
seseris į vieną šeimą, turinčią dangaus Tėvą. Šis Ramybės Kunigaikštis
ypač yra reikalingas mūsų dienomis, nes žmonės yra kurstomi vieni
prieš kitus ir pyktis bei tarpusavio nepasitikėjimas nustelbia augantį
gėrį. Priimantieji Betliejaus Kūdikį, turi priimti Jo taikos dvasią
ir ja spinduliuoti savo aplinkoje.
Kalėdos kviečia kiekvieną iš mūsų paklausti save:
ar priėmiau Taikos Kunigaikštį? Galime drąsiai tvirtinti, jog priėmėme
Jį, jeigu visiems linkime tik gero ir nepaliekame vietos pykčiui
ir nesantaikai. Jei galime atleisti net skriaudas bei smūgius, kuriuos
patiriame iš piktų žmonių, tuomet Ramybės Kunigaikštis tikrai turės
vietą mūsų širdyje.
Priimdami Betliejaus Kūdikį į savo gyvenimą, mes
įsipareigojame būti atsakingi už savo Bažnyčią ir Tėvynę ir neleisti,
kad mūsų gyvenimą tvarkytų kartais nei Dievo, nei žmonių nebijantieji
politikai. Jėzaus Kristaus draugai negali būti pasyvūs įvykių stebėtojai,
bet drąsūs ir atsakingi žmonės, besirūpinantys tautos pažanga bei
gerove. Priimti Kristų reiškia gerbti kiekvieną, net patį vargingiausią
žmogų, atmetant visus bandymus įteisinti nesiskaitymą su žmogaus
kilnumu, negimusios gyvybės žudymą, manipuliavimą žmonių embrionais
ar eutanaziją.
Per pranašą Izaiją Dievas pažadėjo, jog ateisiantis
Mesijas sutriuškins žmones slėgusį nuodėmės jungą ir viešpataus
Dovydo soste. Todėl priimant ateinantį Kristų reikia labai aiškiai
apsispręsti, jog norime priimti iš jo rankų gyvenimą be nuodėmės,
be neapykantos, be neteisumo; norime gyvenimo, kuris darniai skambėtų
drauge su angelų giesme: Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė
jo mylimiems žmonėms.
Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
© 2003 "XXI amžius"
|