|
Prisimink, jog esi pakviestas
į Dievo karalystės šviesą
Mielieji,
Kalėdos mus vėl pakviečia bent trumpam palikti
kasdienius darbus, slegiančius rūpesčius, politines aktualijas ir
nukelia į naktį Betliejaus apylinkėse. Čia sutinkame piemenis, pakaitomis
budinčius ir serginčius savo bandą. Nors ir pažymėti skirtingo laiko
bei kultūros, esminiais bruožais mes taip pat esame panašūs į juos.
Kiekvienas mūsų turime savo kaimenę, savo atsakomybės lauką, kurį
apglėbiame meilės rūpesčiu. Tai mūsų šeimos, bendruomenės ir Tėvynė
jų dabartis ir ateitis. Dirbame, budime ir sergime, kaip tie Betliejaus
piemenys, į kurių būrį įsiliejame, kad kartu išgyventume Kalėdų
nuostabą.
Tamsą aplink mus ir mumyse nutvieskia Viešpaties
šlovės šviesa, o angelo žodžiai pristato Kalėdų esmę: Štai aš skelbiu
jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste
jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas:
rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose (Lk 2,
1012).
Tarsi susirūpinęs, kad žinia būtinai pasiektų visus,
kuriems ji skirta, angelas nuolat kartoja adresatą: skelbiu jums
džiaugsmą, jums gimė Išganytojas, štai jums ženklas... Kalėdos yra
jums visiems: tau ir man, suaugusiajam ir vaikui, besišypsančiam
ir verkiančiam, tvirtam ir suklupusiam. Kiekvienas mūsų esame Dievo
atėjimo į žemę žmogišku kūnu tikslas, o priežastis Dievo meilė.
Kalėdų tyloje su nuostaba kontempliuojame šį Dievo meilės slėpinį.
Ne kur kitur, o prie prakartėlės to Dievo apsireiškimo altoriaus,
kaip dovaną tiesiančio mums patį Galybių Viešpatį.
Sustokime čia kartu su Marija ir Juozapu, palinkusiais
prie ką tik gimusio Kūdikio... Kartu su trimis išminčiais iš Rytų
šalies, aukso, smilkalų ir miros dovanomis pagerbusiais Kūdikį kaip
Karalių, Dievą ir Žmogų... Kartu su įvairių laikų krikščionimis
atverkime širdis Betliejaus prakartėlės pamokai.
Didžiosios dvasios popiežius Leonas Didysis V amžiuje
viename iš Kalėdoms skirtų pamokslų sakė: Pažink, krikščionie, savo
kilnumą. Tapai Dieviškosios prigimties dalininkas... Prisimink,
jog esi išplėštas iš tamsos jėgų ir pakviestas į Dievo karalystės
šviesą.
Labai gyvai apie Kalėdų prakartėlę kalba neseniai
palaimintuoju paskelbtas italas kapucinas Tėvas Pijus. Vienoje meditacijoje
apie Kalėdas jis svarsto taip: Kiek daug, o krikščionys, pamokymų
ateina iš Betliejaus grotos. O kaip turėtų būti uždegta širdis meile
tam, kuris mums parodė tokį maloningumą! O kaip turėtume degti troškimu
atvesti visą pasaulį prie šios nuolankios grotos, nes ji tapo Dievo
sostu ir buveine!
Sustokime ir mes prie kuklios Betliejaus prakartėlės
kartu su visa Bažnyčia ir kiekvienas asmeniškai. Paklauskime kiekvienas
savęs, kodėl man svarbios Kalėdos, ką jos man reiškia. Prisiminkime,
kad šios iškilmės ir visų ją lydinčių tradicijų pagrindas bei centras
yra Geroji Naujiena: Šiandien jums gimė Išganytojas.
Blizgesiu ir puošnumu Betliejaus prakartėlė nė
iš tolo neprilygsta prieššventinių parduotuvių vitrinoms, tačiau
čia randame tai, ko negalima nupirkti už jokius pinigus, o tik priimti
kaip neprilygstamą Dovaną. Prakartėlė neapstulbina išoriniu blizgesiu,
bet priešingai nustebina beribe Dievo meile, kuri Visatos Viešpatį
pastūmėjo gimti mažu ir silpnu, vargingu ir beginkliu Kūdikiu. Pro
Jį galima abejingai praeiti, Jo nepastebėti. Lygiai taip pat Jame
galima atpažinti nepranokstamos meilės įsikūnijimą.
Kaip ir prieš pora tūkstantmečių, šiandien taip
pat svarbu atpažinti Betliejaus prakartėlės Gerąją Naujieną. Atpažinti
ir išpažinti, kad Jėzus Kristus gimė dėl manęs ir dėl visų, kad
Jis atėjo mane ir visus išganyti, vesti prie aukštesnių dalykų,
į pačią Dievo širdies gelmę, į vis artimesnį ryšį su Juo ir visais
Jo vaikais.
Mieli vyskupijos tikintieji, nuoširdžiausiai sveikinu
visus Jus ir Jūsų artimuosius, sulaukusius Viešpaties Jėzaus Gimimo
švenčių. Linkiu šiomis dienomis prie Kalėdų prakartėlės atrasti
Viešpaties šlovės šviesą, kuri teužlieja Jūsų namus ir Jūsų širdis,
pripildydama ramybės ir vilties.
Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila
© 2003 "XXI amžius"
|