Kalėdos Dievo dovana, skirta mums
Šiaulių vyskupo kalėdinis sveikinimas
Šiaulių vyskupijos kunigams ir tikintiesiems
Kaip ir kiekvienais metais, į pasaulį vėl atėjo
Kalėdos. Galėtume pagal jas skaičiuoti metus. Iš tiesų ši šventė
mums byloja apie praeinantį laiką, tačiau tikroji jų prasmė slypi
kitur.
Krikščionis neturi teisės šią nuostabią šventę
sutapatinti vien tik su pramogomis, maloniu bendravimu prie stalo
ar gauta ne visuomet naudinga dovana. Pačios Kalėdos jau yra mums
skirta Dievo dovana. Tai nepaprastas įvykis, kuris, tinkamai jį
supratus ir priėmus širdin, gali pakeisti mūsų gyvenimą. Tai neįmanoma,
jei Kalėdas suvoksime kaip šventę, kuri tik atkartoja tai, kas vyko
prieš vienerius, dvejus, penkerius ar dešimt metų. Atrodytų, tie
patys sveikinimai, tie patys žodžiai, veidai, panašūs jausmai ir
gražūs pažadai
Iš tikrųjų taip nėra
Kalėdos tik tuomet atskleidžia mums savo tikrąją
prasmę, jei tą dieną randame savyje drąsos konkrečiai pažvelgti
į savo gyvenimą ir drąsiai paklausti savęs, ką Viešpats ras mumyse
šiais metais.
Evangelijoje randamas Kristaus gimimo aprašymas
mums pasakoja apie daugybę žmonių, su kuriais savotiškai galėtume
palyginti ir save. Manau, kad šiais metais mūsų krašte yra nemaža
tikinčiųjų, kurie, tarsi Betliejaus užeigų šeimininkai, buvo pernelyg
užsiėmę įvairiais savo ir visuomenės reikalais ir nepastebėjo, kad
Dievas yra šalia jų. Deja, dažnai kalbama apie tai, jog rūpinamės
žmonėmis, tačiau tuo pat metu pamirštame Dievą, kuris vienas gali
atnešti tikrą santarvę ir supratimą. Be abejo, tarp mūsų yra ir
vyrų, panašių į Juozapą, išgyvenančių, kad savo šeimai negali suteikti
geresnių gyvenimo sąlygų, ir stengiasi šypsotis tiems, kuriuos myli,
nors gerklę spaudžia skausmas. Žinoma, netrūksta ir panašių į Mariją
moterų, kurios drąsiai pakelia nepriteklius ir su meile aukojasi
dėl savo vaikų. Tam tikra visuomenės dalis panaši į piemenis, susirinkusius
prie Išganytojo gimimo vietos. Jie tarsi nustumti į pašalį, niekam
neįdomūs, nieko nebelaukiantys nei per šias, nei kitas Kalėdas.
Jie nusivylę ir nuliūdę, tačiau vis tiek eina prie gimusio Viešpaties
ir mėgina tarti džiaugsmo žodžius. Galiausiai, suvokdami save, kaip
žemės vaikus, galėtume sulyginti kai kuriuos žmones su asilu ir
jaučiu, gyvūnais, kuriuos liaudiškas pamaldumas pastatė greta šąlančio
Jėzaus, kad šie savo kvėpavimu sušildytų Kūdikėlį. Jiems pakako
vieno: kvėpuoti, kad jau tokiu būdu dalyvautų Kalėdų džiaugsme.
Nenorėčiau tik vieno: kad kas nors save sulygintų su Rašto aiškintojais,
kurie žinojo viską, bet taip ir neatpažino momento, kai juos aplankė
Dievas
Noriu prabilti į visus ir išsakyti savo troškimą,
kad visi krikščionys džiaugsmingai liudytų apie Išganytojo gimimą,
apie šviesą, atėjusią į pasaulį tada, kai viską gaubė tamsybės.
Dievas gimė, Dievas atėjo į pasaulį, ir tai visiškai nepriklauso
nuo to, ar mes tuo tikime, ar netikime, užsitarnaujame tą atėjimą
ar nesijaučiame esą jo verti. Dievas yra kur kas didesnis už visą
mūsų skausmą ir rūpesčius ir leidžia sau pasiekti kiekvieną žmogų,
kiekvieną mylėti ir apgaubti globa. Tai džiaugsmas, kurį suvokti
kartais, tiesa, prireikia ir daugiau laiko.
Mieli Šiaulių vyskupijos kunigai, vienuoliai, tikintieji
ir visi geros valios žmonės! Noriu palinkėti visiems Jums linksmų
Kalėdų. Šis linkėjimas visų pirmiausia reiškia: leiskite Dievui
jus mylėti, pasitikėkite Juo, atverkite Jam savo širdis ir protus,
išgirskite Jums skelbiamą Gerąją Naujieną. Gerų Kalėdų linkiu ypač
tiems, kurie neturi šeimos, su kuria galėtų atšvęsti Kristaus gimimą,
kurie yra kalėjime ar kenčia ligos patale, tiems, kurie į savo gyvenimą
žvelgia kaip į nuolaužas, nes nusivylė meile, tiems, kurie kažkodėl
nusprendė, jog viską gyvenime pralaimėjo ir nusivylė savimi. Visiems
kartoju tuos žodžius, kuriuos angelas paskelbė Betliejuje piemenims:
Jums gimė Išganytojas!. Kristuje rasime visą pilnatvę ir paguodą,
atjautą ir supratimą. Su Juo ateina viltis ir pasitikėjimas.
Gerų ir šviesių švenčių visiems!
Šiaulių vyskupas Eugenijus BARTULIS
© 2003 "XXI amžius"
|