|
Ir vėl lemtingų metų prieangyje
Petras KATINAS
Rusijos taikomųjų politinių tyrimų centro Forum
direktorius V.Pavlenka prokomunistiniame ir nacionalpatriotiniame
laikraštyje Trud paskelbė aliarmuojantį straipsnį Ar sugebės
Rusija apginti savo interesus posovietinėje erdvėje? Straipsnyje
iš esmės nieko naujo, kas dabar Rusijoje rašoma ir kalbama, - imperijos
atkūrimas gal ir ne buvusios Sovietų Sąjungos pavyzdžiu, bet vėl
pajungiant buvusias teritorijas (nacionalnyje okrainy, liet.
nacionalinius pakraščius). Štai ką išmąstė V.Pavlenka, į kurio pasiūlymus
ir rekomendacijas, kaip skelbiama, įdėmiai įsiklausoma Kremliuje:
Pastarųjų dienų įvykių, kilusių beveik vienu metu trijose buvusiose
sovietinėse respublikose, - Gruzijoje, Lietuvoje ir Moldovoje, -
pavadinti atsitiktiniais jokiu būdu negalima. Visa tai parodo šių
įvykių organizatorių pagrindinį tikslą bet kokia kaina izoliuoti
Rusiją, neleidžiant jai sustiprinti savo tarptautinių pozicijų.
Džiaugdamasis, kad Vakarų Europos valstybių pozicijos ne tik dėl
Irako, bet ir požiūrio į Rusiją skiriasi bei tuo, kad Vakarai, konkrečiai,
Vokietija ir Prancūzija, vykdo antiamerikietišką politiką, V.Pavlenka
ragina maksimaliai išnaudoti šiuos nesutarimus. Ir apskritai
rašo V.Pavlenka, - Vakarai mažai kuo gali padėti savo potencialiems
satelitams NVS šalyse. Ypač bandant pasipriešinti Maskvos įtakai.
Jokie Vakarų pinigai nepajėgs atsverti galimybių panaudoti savo
efektyvius ekonominius ir kitus svertus tų valstybių užsienio politikai.
Kitaip tariant, Rusija bet kada gali užsukti savo naftos ir dujų
čiaupus. V.Pavlenka be ceremonijų, skirtingai nuo kitų Rusijos politologų
ir publicistų, prie NVS šalių priskiria ir Lietuvą. Atseit nei Moldova,
nei Lietuva neturi jokios alternatyvos Kremliaus pasiūlymams. Moldovos
atveju tai Padniestrės konflikto sureguliavimas pagal Maskvos
kurpalį. Na, ir R.Paksas, nepaisant jam rengiamo impičmento, tikriausiai
liks savo poste ir neatsistatydins, nes padarė teisingas išvadas.
Kokias išvadas, leiskit paklausti? Ogi tas, kurias jam nurodė tie
geradariai, pastatę jį į valdžią.
Visiškai suprantama, kai pats V.Putinas ima ginti,
pavyzdžiui, pokario Latvijos žmonių žudiką, kažkokį čekistą Konovalovą,
tačiau kai Maskva imasi ginti nepriklausomos valstybės, besirengiančios
po kelių mėnesių tapti visateise NATO nare, prezidentą, nejauku
darosi. Juk Maskva netgi Moldovos prezidento komunisto V.Voronino,
kuris, spaudžiamas patriotinės opozicijos, atsisakė pasirašyti Maskvoje
parengtą susitarimą dėl Padniestrės, taip negina. Trud straipsnyje
taip pat nurodoma, jog Vakarai turi suprasti, kad Rusija jau nebe
ta, kuri buvo B.Jelcino valdymo laikais, o tvirtai stojo į didžiosios
valstybės atkūrimą ir jokiu būdu nebeleis apriboti jos įtakos pagrindiniuose
NVS ir Baltijos taškuose. Taigi Lietuva, kaip ir Gruzija bei Moldova,
paskelbtos pagrindiniais Maskvos įtakos taškais.
Kitas Rusijos strategas, Kremliaus politinis analitikas
(netgi Kremliaus astrologu vadinamas) Stanislavas Belkovskis, Nacionalinės
strategijos tarybos generalinis direktorius, net dviejuose Maskvos
dienraščiuose Komsomolskaja pravda ir Nezavisimaja gazeta irgi
nemažai dėmesio skiria Lietuvai, konkrečiai, R.Paksui. Anot S.Belkovskio,
istorija kartojasi, nes buvusiose SSRS šalyse prasidėjo visa serija
perversmų. Iš pradžių prie atsistatydinimo ribos atsidūrė Lietuvos
lyderis Rolandas Paksas, išrinktas prezidentu tik mažiau nei prieš
metus. Jam neatleido bandymo užminti ant uodegos devyniasdešimtųjų
metų elitui, o svarbiausia pakirsti to elito egzistencijos pagrindų
pagrindą absoliučią priklausomybę Jungtinėms Valstijoms. Elitas,
kontroliuojantis politinius institutus, specialiąsias tarnybas ir
žiniasklaidą, leido suprasti R.Paksui, kad pats (t.y. elitas P.K.)
atsistatydinti nesirengia. Greičiausiai lemta kristi visos liaudies
išrinktam valstybės vadovui. (
) Ar prisimenate, nuo ko prasidėjo
SSRS byrėjimas? Ogi nuo to paties įvykių Tbilisyje ir Vilniuje.
2003 metai ir vėl Vilnius, ir vėl Tbilisis. Ir vėl Kremliuje sėdi
prezidentas, susiduriantis su dviem pagrindinėmis problemomis: valstybės
nestabilumas (kaip Gruzijoje) ir nuolatiniai konfliktai su elitu
(kaip Lietuvoje).
Taigi S.Belkovskis gąsdina V.Putiną, kad ir jį
gali ištikti toks pat likimas kaip buvusį Gruzijos prezidentą Eduardą
Ševardnadzdę bei Lietuvos liaudies numylėtinį R.Paksą. Žinoma,
jeigu V.Putinas nesiims ryžtingų priemonių prispausti uodegą elitui
ir visokiems oligarchams. Todėl S.Belkovskis ir siūlo V.Putinui
tokios grėsmės akivaizdoje eiti į liaudį. Na, taip, kaip dabar
daro R.Paksas, už tos pačios liaudies pinigus su savo kilnojamuoju
cirku keliaujantis po Lietuvos provinciją. Aišku, S.Belkovskis puikiai
žino, kad V.Putinui niekas negresia, o straipsnis skirtas dar daugiau
pakurstyti imperines Maskvos ambicijas ir prorusiškas jėgas Lietuvoje.
Visai neseniai S.Belkovskis, Rusijos spaudoje įvardijamas vadinamojo
valdžios čekistinio sparno ideologu ir strategu (o tam čekistiniam
sparnui priklauso ir V.Putinas), atvirai pareiškė, kad Rusija artimiausiu
metu pradės vykdyti milžinišką nacionalinį projektą, kurio esmė
imperijos atkūrimas. Tai naujos SSRS atkūrimas, žinoma, formaliai
neužvaldant jokių kitų valstybių. Šiam žingsniui šiandien subrendo
visos globalios prielaidos, - teigia S.Belkovskis. Aiškiau nepasakysi.
Kad tos sąlygos pribrendo, džiaugiasi ir kitas
Kremliaus strategas Politinių tyrimų instituto direktorius Sergejus
Markovas, pareiškęs: Šiandien armija dėkinga V.Putinui už tai,
kad jis neišdavė jos, kaip tai darė buvęs prezidentas. To pasekmė
rusų armija sutriuškino Maschadovo-Basajevo armiją ir nuplovė
pirmojo Čečėnijos karo gėdą. Specialiosios tarnybos taip pat dėkingos
V.Putinui už tai, kad jis atkūrė jas bei jų finansavimą ir politinę
paramą. Valstybinės biurokratijos palaužta dvasia atsigavo, matydama
atgimusią Rusijos galybę. Taigi svarbiausi Rusijos galybės atkūrimo
etapai jau praeiti. Liko pats svarbiausias tikslas sugrąžinti
Rusijai didžiosios pasaulio supervalstybės statusą. Be to, kam
formaliai užgrobti, jeigu tam reikalui Lietuvoje yra pakankamai
naujų kapsukų, sniečkų, guzevičių.
Juos visus (arba bent dalį jų) parodė gruodžio
20 dienos vakare per TV-4 laidą skriaudžiamo R.Pakso gynėjų mitingas.
Į šį visaliaudinį sparčiai kuriamos borisovininkų partijos sambūrį
iš visos Lietuvos buvo suvežti daugiausia tie, kuriems 1990 m. kovo
11-oji tapo baisiausia diena gyvenime. Minioje buvo, kaip ir jau
ne viename proprezidentinės Liberalų demokratų partijos organizuotame
sambūryje, labai daug rusakalbių, vietinių, lenkais save vadinančiųjų,
taip pat tų, kurie 1990 metų pabaigoje ir, rengiantis kruviniesiems
1991 m. sausio 13-osios įvykiams, irgi mitingavo prie Sporto rūmų
bei kitose sostinės vietose. Truputėlį keista, kad dabartiniai Prezidento
gynėjų sambūrių organizatoriai ir jų įkvėpėjai nekeičia savo dislokacijos
vietų tie patys Sporto ir Profsąjungų rūmai ant Tauro kalno. Netgi
šūkiai tie patys kaip ir buvusių jedinstveninkų. Tiktai parašyti
kol kas lietuvių kalba, o vietoje balsuojame už Ivanovą! (golosujem
za Ivanova!) parašyta už Paksą. Taip pat ir reikalavimai įvesti
prezidentinį valdymą bei išvaikyti Seimą (tuometę Aukščiausiąją
Tarybą). Negi didžiajam viziriui G.Šurkui, naujųjų jedinstveninkų
ideologui H.Žukauskui, Pavilionių šeimynai trūksta fantazijos? Beje,
jos ir nereikia. Nes gelbėti Prezidento susirenka tie patys. O
svarbiausia, gruodžio 20-osios mitinge teikėsi apsilankyti pats
buvusios Jedinstvo vadas V.Ivanovas! Taip, tai pats valstybinis
nusikaltėlis, 1990-ųjų gruodį rengiantis lemiamam Lietuvos Aukščiausiosios
Tarybos ir radijo televizijos objektų šturmui, okupacinės armijos
pulkininkų R.Juchnevičiaus ir Šurupovo įsakymu būręs liaudies draugovininkus.
Su šiais sovietų pulkininkais, tapusiais LKP (SSKP) Centro komiteto
nariais, V.Ivanovas ranka rankon veikė kruvinųjų 1991 metų sausio
įvykių metu.
Nieko sau kompanija! Tiesa, šį kartą tarp mitingo
kalbėtojų tribūnoje V.Ivanovo nebuvo. Kol kas. Prie mikrofono viskam
dirigavo Prezidento didysis viziris G.Šurkus. O šalia spietėsi
tokie Lietuvos patriotai kaip visada tokiais atvejais iš nebūties
ištraukiamas respublikonas K.Petraitis, liberaldemokratų vadas
V.Mazuronis, didysis patriotas S.Pancerna ir, aišku, besirengiantis
kartu su buvusiu Seimo nariu ištikimuoju bolševiku M.Stakvilevičiumi
bei nežinia iš kur atsiradusiu kažkokiu Miščenka atkurti komunistų
partiją Seimo narys J.Veselka. Ir, žinoma, garsioji feministė
habilituota daktarė, profesorė A.M.Pavilionienė, dabar pamiršusi
kovą prieš moterų diskriminaciją ir visa galva pasinėrusi į R.Pakso
gynimą. Na, kuo gi ne naujoji Klara Cetkin! Tiesa, į tą vaidmenį
taikosi ir profsąjungietė A.Balsienė. Tačiau kur jai lygintis
su Vilniaus universiteto profesore, turinčia užnugaryje tokią stiprią
atramą savo vyrą Seimo narį, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką,
Amerikos ir NATO didžiausią priešą R.Pavilionį. Nieko sau kompaniją
pasirinko R.Paksas! O gal ir gerai? Dabar net tiems, kurie kaltino
prof. V.Landsbergį ir Tėvynės sąjungą rusofobija bei kitokiais baubais,
atsivėrė akys. Ir visai nesvarbu, kad Maskvos strategai labai susirūpino
visos liaudies išrinktu Lietuvos prezidentu R.Paksu. Jie lygiai
taip pat susirūpintų ir V.Šustausku, ir J.Veselka, ir K.Prunskiene,
ir Pavilioniais, jeigu šie būtų R.Pakso vietoje. O štai dabar, be
V.Uspaskich, J.Borisovo, atsirado dar vienas Miščenka. (Nežinantiems
galime paaiškinti, kad į būsimus prezidentus Miščenką atrado senas
komunistinis orangutangas M.Stakvilevičius.)
Tad su Naujaisiais 2004-aisiais! Vėl lemtingais
Lietuvai metais. Įdomu tiktai, kokį prizą šioje politinėje tragikomedijoje
savo mylėtojams numato skirti Maskva. Na, o Lietuvai turbūt tokį
patį, kaip 1939 ir 1945 metais, Maskvos saulę, jei ne raudonos,
tai bent rausvos spalvos.
© 2003 "XXI amžius"
|