Atnaujintas 2004 m. sausio 9 d.
Nr.3
(1206)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Svarbiausia žinoti, ko norime

Kai širdį užvaldo turtas, joje nebelieka vietos Dievui

ALYTUS. „Man džiugu, kad Šv.Angelų Sargų parapijos tikintieji ne tik nuoširdžiai pasidalija talentais, bet stengiasi pažinti ir Šventąjį Raštą. Kiekvieno krikščionio pareiga – gilintis ir gyventi pagal Dievo žodžio tiesas“, – taip dvasinės konferencijos, vykusios Alytuje, klausytojams kalbėjo parapijos svečias, Vilniaus motorizuotojo pėstininkų bataliono „Geležinis vilkas” kapelionas kun. Jonas Tamošiūnas.

Pokalbio tema – „Kam gi atiteks, ką sukrovei?“ (Evangelija pagal Luką). Pasak prelegento, socialinės problemos visą laiką buvo aktualios. „Kiekvienas norime gauti savo dalį. Kai nesugebame išspręsti savo problemų, bėgame į savivaldybę, kreipiamės į žurnalistus. Bet ar visada žinome, ko norime?“ – klausė kapelionas.

Jis, atsiprašęs suvalkiečių, papasakojo linksmą istoriją: „Ateina šv.Petras pas Dievą ir prašo: „Padaryk, Viešpatie, taip, kad tas suvalkietis laimėtų aukso puodą, nes man jo prašymai jau nusibodo. Dievas ir sako: „O tu jam pasakyk, kad nors bilietą nusipirktų“.

Privalome turėti kasdienėms reikmėms, bet didesnis turto kiekis dažnam surambina širdį, ir nebelieka vietos Dievui.

Šildoma bažnyčia - jaukiau melstis

„Geležinio vilko“ kapelionas tikino, kad turtas gali žmones padaryti ir geresnius. Šv.Angelų Sargų bažnyčioje, pasak svečio, malonu melstis, nes ji pradėta šildyti. Dekanui kun. Arūnui Užupiui rengiant bažnyčios pastatus šildymui, teko paaukoti kelis tūkstančius litų asmeninių santaupų. Jo bendrakursis kun. J.Tamošiūnas teigė viliąsis, jog prisidės ir parapijiečiai, nes melstis šildomoje bažnyčioje – daug jaukiau.

„Esu sulaukęs priekaištų dėl rinkliavų bažnyčiose. Mane, kaip kunigą, tai žeidžia – mes renkame ir naudojame pinigus tik svarbioms reikmėms: remontui, šildymui. Aukodamas žmogus prisideda prie Dievo karalystės.

Lietuvoje daug parapijų naudojasi pinigais iš kitų šalių katalikų fondų, mūsų valstybė sulaukia paramos iš Europos Sąjungos. Juk tos lėšos - taip pat iš kažko paimti pinigai“, – tikino svečias, pridurdamas, kad godūnams Jėzus tikriausiai pasakytų, jog turtuolio keliai nėra tie, kurių turėtume siekti. Jis leistų mums priminti, kad esame tušti kaip tie, kurie krauna turtus, bet nesirūpina tapti turtingi pas Dievą.

Prelegento teigimu, turtas reikalingas tik kasdienėms reikmėms: prasimaitinti, išlaikyti automobilį, vaikų mokslams, vaistams... Dievo žodis turi mus auklėti, taisyti ir barti, kad būtume turtingi pas Dievą.

Renginį pagyvino parapijos talentai

Dvasinės konferencijos vadovas, „Geležinio vilko“ kapelionas kapitonas kun. J.Tamošiūnas dalyviams skyrė namų darbų, testą pamąstymui: kur yra mūsų turtai, kam skirti pirmenybę, kokie mes norėtume išlikti žmonių prisiminimuose, kam turėtume palikti savo turtus... Svečias siūlė pirmas asociacijas palyginti su Šventojo Rašto tiesomis.

„Dienos namų“ direktorė Kristina Bondareva pasirūpino, kad meniniais gebėjimais pasidalytų parapijos žmonės. Giesmes giedojo vargonininkės Alinos Adamukaitienės vadovaujama parapijos jaunimo choro grupė. Muzika ir skambesiu žiūrovų širdis graudino vargonininkės solinės giesmės bei skaitovės gydytojos Viltautės Pocienės eilės.

Aldona KUDZIENĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija