Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Katalikų
   bendruomenėse
Krikščionybė
   šiandien
Provincija
Mums rašo
Ūkis
Rinka
Gimtas kraštas
Žvilgsnis
Aktualijos
Atmintis
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Kaimo bendruomenės.
Penkerių metų patirtis

Benjaminas ŽULYS

Prieš penkerius metus Kauno rajone prasidėjo kaimo bendruomenių judėjimas. Tuomet tai buvo naujas, neįprastas reiškinys, tačiau žingsnis po žingsnio įgavęs vis platesnius užmojus. Tai viena kaimo savivaldos išraiškos formų. Prie seniūnijų ėmė burtis kaimo bendruomenių tarybos, į kurias įėjo aktyviausi, pažangiausi seniūnijos žmonės – klebonas, švietimo, gydymo, policijos, kitų organizacijų atstovai, pažangūs ūkininkai ar šiaip itin gerbiami to krašto žmonės. Tokia tvarka gyvuoja ir dabar. Tik veiklos apimtys bei jos reikšmė įgijo ženkliai didesnius užmojus.

Gyvenvietės laikraštis – į kiekvieną kiemą

Bronius VERTELKA

Balsių bendruomenės aktyvas ( iš kairės ): bibliotekos vedėja Rita Prielgauskienė, bendruomenės iždininkė Stasė Šmailienė , pagrindinės mokyklos direktorė Jadvyga Šliurpienė ir bendruomenės pirmininkas AB „Meresta “ darbininkas Arvydas Šunauskas

Balsių gyvenvietės laikraštukas „Kaimo navynos“ yra finansuojamas jos bendruomenės lėšomis. Jis dienos šviesą išvysta kartą per mėnesį ir aplanko kiekvieną gyvenvietės kiemą. „Kaimo navynas“ redaguoja Balsių pagrindinės mokyklos direktorė Jadvyga Šliurpienė, kompiuteriu jas spausdina mokyklos bibliotekininkė Audra Svidrienė.

Leidinuke, kurio pirmasis numeris pasirodė 2000-ųjų sausį, rašoma buities klausimais, keliamos opios problemos. Jame žmonės raginami puošti savo namų aplinką. Nebeišmetamos per tvorą nereikalingos gėlės – verčiau jas pasiūlys kaimynams. Nepamirštama papasakoti apie gerus darbus. Netrūksta ir kritikos. Sulaukia pylos mėgstantys išgerti, vagišiai. Kas nori ką parduoti, skelbiama nemokamai.

Sode gyvena žmonės

Julė KILČIAUSKIENĖ

Žiema. „Sargybinis“ apžiūri sodų bendrijos teritoriją

Žvarbus vėjas smelkiasi į kaulus. Niūri žiema sodų bendrijose – sovietų laikais statytuose kolektyviniuose. Tada juos žmonės įsirengė laisvalaikiui ir ūkinei veiklai. Dabar sodai keičia savo paskirtį. Jau prasidėjo vėlyvi šių metų žiemos šalčiai, pirmasis storas sniego sluoksnis užklojo žemę, sausis pagaliau spustelėjo savo aštriais nagais. Žemės darbai baigti, bet sodai gyvena sava buitimi.

Štai prieš porą metų čia atsikėlusi Leokadija dar žiemos nelaukia... Tas mūrininkas vis nepasirodo. Kiek kartų jam mobiliuoju telefonu skambino, vis „po savaitės“ ir „po savaitės...“. Pavasarį pradėjo tartis, žmogus labai užimtas, daug užsakymų turi – niekam neatsisako padėti, tai kol eilė ateina... Taip guodžiasi Leokadija, moteris per septynias dešimtis gerokai perkopusi, pardavusi dviejų kambarių butą Kaune ir nusipirkusi sodą su nameliu.