|
Darbai skiriasi nuo žodžių
Per televizijos laidą Dviguba teisybė girdėjau,
kaip komunistai teigė, jog jie kovoja už lygybę, kad nebūtų ponų.
Aš nesakau, kad dabartiniai Lietuvos demokratiški ponai geri,
bet žinau, kokie geri buvo diktatoriški ponai. O kokiais ponais
nori būti komunistai, kovodami su dabartiniais ponais? Suprantama,
jie kovoja su ponais, nes patys nori būti ponais, gerais, diktatoriškais,
kurių žodžiai skiriasi nuo darbų. Kadangi jiems nusibodo būti paprastais
žmonėmis, todėl nori būti ponais, kuriems priklausytų pirtelės,
įvairios paskyros, parduotuvės su majonezu, konservuotais žirneliais,
tirpia kava, ananasiniais saldainiais ir t.t. Jų rankose viskas
ir teisė duoti kitiems tų gėrybių ar neduoti. Žodžiu, duos bus
geri, o tą išmaldą kai kas ir dabar prisimena (bet tik ją) ir ilgisi
tų gerų laikų...
Prisimenu 1951 metus. Senutė motina savo noru
įstojo kolūkin. Dirbti nepajėgė, pavogti negalėjo, pensijos negavo
ir man, studentui, negalėjo padėti. Ieškojau darbo. Negavau. Kažkas
patarė kreiptis į partijos komitetą. Nuėjau į Gedimino gatvėje esantį
komitetą. Mane priėmė silpnai lietuviškai kalbantis partinis valdininkas.
Aš rusiškai silpnai kalbėjau. Išklausė mane ir sužinojo, kad nesu
komjaunuolis, bet mane labai užjautė, labai gražiai kalbėjo, pažadėjo
padėti, nes partija, draugas Stalinas rūpinasi jaunimu. Ir taip
maloniai, guodžiančiai kalbėjo, net graudu pasidarė, ir pažadėjo
kuo greičiau surasti darbą ir man pranešti. Deja, to pranešimo iki
šiandien nesulaukiau. Taigi mokėjo tik gražiai pakalbėti, bet žodžiai
nuo darbų skyrėsi.
Atrodo, kad šiandieniniai komunistai gražiais žodžiais
(kol kas) nori atimti iš dabartinių ponų valdžią ir patys tapti
gerais ponais. Žinotų, kaip padėti, užjausti darbo žmogų. Todėl,
manau, nereikėtų vienų ponų keisti kitais ponais, kurių gerumą
jau gerai žinome.
Kazys ŽIDONIS
Panevėžio rajonas
© 2003 "XXI amžius"
|