Atnaujintas 2004 m. sausio 9 d.
Nr.3
(1206)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Klaidų taisymas

Pastaruoju metu visa žiniasklaida kalba, svarsto apie moterų diskriminaciją. Kai vienoje radijo laidoje, svarstydami šią temą, kalbėtojai galiausiai priminė nepakankamą finansavimą, net garsiai aiktelėjau – ir vėl pinigai!

Bet palaukit! O kur visa to pradžia? Ar gali pačiai moteriai, motinai būti didesnė savastis, kaip jos vaikas? O kas juo labiausiai džiaugiasi, rūpinasi, jį myli, auklėja, ypač iki septynerių - dešimties metų? Mama, močiutė, auklė, vaikų darželio auklėtoja ir pradinės klasės mokytoja. (Ar bent vienas vyras dirba darželyje auklėtoju?) Kas pasėjama, tas ir pjaunama.

Kiek kainuotų mamai paprašyti didesnį sūnelį, kad pasūpuotų, nuramintų mažąjį? Kiek kainuotų, kad paprašytų netriukšmauti? Gal už sienos kas nors ilsisi po naktinės pamainos ar serga? Kad negražu, jei mama kalba su kitu, tuo pat metu reikšti savo norus? Kiek kainuotų, jei vaiką pastatytų ar pasisodintų ant kelių, kai į troleibusą įlipa vyresnio amžiaus ar net su lazdele keleivis? Kiek kainuotų paaiškinti vaikui, kaip elgtis viešumoje? Nešūkauti, nebėgioti, nešiukšlinti, nesibrauti ir nesijausti kaip savo virtuvėje. Namuose – tvarkingai sudėti žaisliukus, drabužėlius, pasikloti lovytę. Didesniam – suplauti indus, sutvarkyti kambarį. Iš tokios aplinkos išėjęs žmogus nediskriminuos nei žmonos, nei vaikų.

Pora pavyzdžių. Dar ankstyvas pavasaris, stotyje du vaikai mindžioja lysvelėje dar nesužaliavusias gėles. „Vaikučiai, čia gėlytės“. Atsisukusi mama taria: „O ką jau jie čia daro?“ Gatvė apytuštė. Pakraščiuose dideli medžiai. Radęs tuščią butelį, vaikas sviedžia jį į medį. Su juo einanti močiutė džiaugiasi, kad gerai pataikė (!?).
Tokių „auklėjimo“ būdų būtų galima daug paminėti. Ką kalbėti apie girtuoklių, susimetusiųjų šeimas. Ir štai pasekmės: pačios muša, pačios rėkia.

Reikia įdiegti vaikui meilę saviesiems, pagarbą kitiems ir užuojautą silpnesniam. O vaikas – tabula rasa (tuščia lenta). Po dešimties - penkiolikos metų neliktų jokios diskriminacijos ir smurto žymių nei prieš moteris, nei prieš vaikus.

Teofilė ŠALČIŪTĖ
Jūrė, Marijampolės rajonas

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija