Invalidumas ir
degtinė
Kaip nesiderina du dalykai invalidumas ir degtinė.
Žmogus vaikšto sveikas, laimingas. Tik staiga, užklupus ligai, tampa
invalidu. Tokiu atveju, manyčiau, reikia imti rožinį į rankas ir
karštai melstis. Tik malda gali padėti sergančiajam.
Pažįstu keletą invalidų, kurie atsisako maldos,
o griebiasi stikliuko, skandina alkoholyje savo sielvartą ir nelaimę.
Begerdamas degtinę nieko nepasieksi, tik dar pablogės sveikata.
Kaip baisu žiūrėti, kai matai žmogus eina dviem lazdom pasiremdamas,
ir girtas. Pargriūva ir tada sunku atsistoti. Žmonės, matydami neblaivų
invalidą, nelabai skuba jam padėti.
Sergantysis cukralige geria daug alaus ir degtinės,
užkanda riebiais lašiniais. Dėl to liga tik paaštrėja.
Trūksta valios atsispirti svaigalams, juo labiau
kad beveik kiekvienoje gatvėje jais prekiaujama. Alkoholinių gėrimų
gali gauti bet kuriuo paros metu. Dabar labai geriama Lietuvoje.
Reikėtų prisiminti anuos senus laikus, kai mažas buteliukas buvo
retas svečias namuose.
Joana JANKAUSKIENĖ
Virbalis, Vilkaviškio rajonas
© 2003 "XXI amžius"
|