Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Katalikų
   bendruomenėse
Krikščionybė
   šiandien
Provincija
Mums rašo
Ūkis
Rinka
Gimtas kraštas
Žvilgsnis
Aktualijos
Atmintis
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Didelės Gruzijos viltys

Petras KATINAS

Naujasis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis EPA-ELTA nuotrauka

Gruodžio 4 dieną Gruzijoje, po „rožių revoliucijos“ be jokio kraujo praliejimo nuvertus „patriarchą“ prezidentą Eduardą Ševardnadzę, įvyko priešlaikiniai prezidento rinkimai. Savo kandidatūras buvo iškėlę net penkiolika kandidatų, tačiau rinkimų tiesiojoje jų liko tiktai šeši. Prieš rinkimus buvo aišku, kad pagrindinis rinkimų favoritas yra buvęs opozicijos lyderis Michailas Saakašvilis. Gruzijos ir pasaulio politikos apžvalgininkai teigė, jog M.Saakašviliui tarp kitų kandidatų nėra rimtų priešininkų. Jeigu demokratinių šalių politikai ir politologai linki Gruzijai sėkmės išsikapstant iš ekonominio ir politinio chaoso, tai Maskvos politikai ir žiniasklaida neslepia savo susierzinimo dabartiniais Gruzijos vadovais ir piktdžiugiškai pranašauja neilgalaikį jų buvimą valdžioje. Taip pat Rusija neslepia savo tikslų dar labiau suskaldyti Gruziją teritoriniu principu.

Štai prieš rinkimus Maskvos laikraščio „Komsomolskaja pravda“ politikos apžvalgininkas Andrejus Sedovas išjuokė laikinai einančią Gruzijos prezidento pareigas Nino Burdžanadzę, kai ji kreipėsi į Rusiją, prašydama atidėti skolų mokėjimą už dujas ir elektros energiją. N.Burdžanadzė teigė turinti vilties, kad Maskva supras, į kokią sunkią padėtį įstūmė Gruziją buvęs prezidentas. A.Sedovas tyčiojosi, kad E.Ševardnadzė dešimt metų šokinėjo aplink JAV, bet nieko iš to neišėjo. „Bambagyslė, siejanti Gruziją su Rusija, pernelyg stipri, o ji ne guminė, todėl ir paėmę valdžią proamerikietiški demokratai niekur nesidės“, - konstatavo A.Sedovas. Už naftą ir dujas vis tiek reikės sumokėti.

Iš tiesų ta „bambagyslė“ kelia Gruzijai ne tik ekonominių, bet ir politinių problemų, skaldo Gruziją į atskiras Maskvos valdomas „kunigaikštystes“. Juk autonominių Gruzijos respublikų – Adžarijos, Abchazijos ir Pietų Osetijos – vadovai, tuoj po E.Ševardnadzės nuvertimo susirinkę Maskvoje, tarėsi apie galutinį atsiskyrimą nuo Gruzijos ir prisijungimą prie Rusijos. Nors faktiškai Abchazija ir Pietų Osetija jau atsiskyrusios, o daugeliui jų gyventojų jau išduoti Rusijos pasai.

Maskvą tiesiog siutina naujojo Gruzijos lyderio M.Saakašvilio pareiškimai, kad Gruzija dės visas pastangas tapti NATO nare. „Įsivaizduokite, kas atsitiktų tokiu atveju, jeigu prie Rusijos pietinės sienos atsirastų ne sąjungininkė, o NATO narė. Be to, esanti šalia Čečėnijos“, - prieš rinkimus pareiškė vienas aukštas Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas. Todėl jis ragino Kremlių jokiu būdu nenurašyti Gruzijos skolų ir pareikalauti jas sumokėti nedelsiant.

Tuo tarpu, skirtingai nei atsiskyrusių Abchazijos ir Pietų Osetijos separatistų, vienvaldis Adžarijos „šeimininkas“ Aslanas Abašidzė, po perversmo paskelbęs Adžarijoje nepaprastąją padėtį, prieš rinkimus kiek sušvelnino savo poziciją Tbilisio atžvilgiu. Jis leido, kad Adžarijos gyventojai dalyvautų rinkimuose, bet nepaprastosios padėties neatšaukė. Todėl šio separatistinio regiono rinkimų rezultatų niekas negalėjo ir negalės patikrinti, nes tarptautiniai stebėtojai nebuvo įleisti į Adžariją. Dar daugiau, A.Abašidzė apkaltino dabartinį Gruzijos valstybės ministrą Zurabą Žvaniją, apsilankiusį Batumyje, kad centrinė Tbilisio valdžia rengia pasikėsinimą prieš jo gyvybę.

Taigi iš pradžių buvo aišku, jog dauguma gruzinų balsuos už 36 metų provakarietišką, baigusį mokslus Anglijoje M.Saakašvilį. Tiesą sakant, tarp kitų kandidatų nebuvo nė vieno, galinčio jam rimtai pasipriešinti. Pavyzdžiui, kažkoks Bizdina Charibegašvilis, pristatydamas savo rinkimų programą, skelbė: „Naktį 1992 m. vasario 28 d., po Saulės sistemos katastrofos, aš sukūriau naują visatą. Aš ne kartą gelbėjau ne tik Gruziją, bet ir visą pasaulį“. Todėl savo programiniame pareiškime šis kandidatas skelbė: „Turėdamas didžiulių strateginių nuopelnų savo šaliai ir visam pasauliui, skelbiu save kandidatu į prezidentus“.

Svarbu, kad priešlaikiniai Gruzijos prezidento rinkimai įvyko. Tai buvo aišku jau sekmadienio – rinkimų dienos – vidurdienį, kai atėjo balsuoti 50 proc. rinkėjų. Rinkimai sukėlė didžiulį užsienio valstybių susidomėjimą. Prezidento rinkimus stebėjo daugiau kaip 500 stebėtojų iš Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos, Europos Parlamento, daugybė žurnalistų. Ypač aktyviai rinkimuose dalyvavo sostinės Tbilisio gyventojai. Prie balsavimo apylinkių nusidriekė ilgos eilės ir jose žmonės kantriai stovėjo net po dvi valandas. Kur kas mažesnis rinkėjų aktyvumas buvo provincijoje.

Nors oficialūs rinkimų rezultatai bus paskelbti tiktai šios savaitės pabaigoje, M.Saakašvilio šalininkai jau sekmadienio vakare šventė pergalę, teigdami, jog už jų lyderį balsavo 85 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų (iš tiesų už jį balsavo net 95 proc.). O buvęs Gruzijos prezidentas E.Ševardnadzė pareiškė, kad irgi atidavė savo balsą už M.Saakašvilį, nes tai jaunas, išsilavinęs ir perspektyvus politikas. Tuo pačiu E.Ševardnadzė įspėjo būsimąjį prezidentą, kad jo laukia labai sunkus bei varginantis darbas ir jis užsikrovęs ant savo pečių sunkiausią naštą.

Pats M.Saakašvilis rinkimus ir jų rezultatus pavadino „visos gruzinų tautos triumfu“. Jis pabrėžė, jog savo pagrindiniu uždaviniu laiko negailestingą kovą su įsigalėjusia korupcija ir kuo spartesnę Gruzijos integraciją į euroatlantines struktūras. Balsavime dalyvavo milijonas 750 tūkstančių rinkėjų. Tokio rinkėjų aktyvumo nebuvo nė per vienerius ankstesnius rinkimus.

© 2003 "XXI amžius"