Kaimo turizmas vasarą ir žiemą
Benjaminas ŽULYS
|
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos
prezidentė Regina Sirusienė (kairėje)
ir Kretingos rajone esančios kaimo
turizmo sodybos Vienkiemis šeimininkė
Jolanda Šoblinskienė
Algirdo SABALIAUSKO (ELTA) nuotrauka
|
Svečias - savas žmogus
Kaimo turizmas - viena naujausių verslo šakų Lietuvoje,
bet jau spėjo įleisti gilias šaknis šalies poilsio organizavimo
sferoje, turi sukaupęs nemažai patirties, įgijęs savitų tradicijų.
Dažnas šiokių tokių pajamų turintis miesto gyventojas atostogų metą
ar savaitgalį nori atitrūkti nuo miesto triukšmo, dulkių, kaimynų
bruzdesio ir sprunka į kaimą. Ne vien pas gimines, kur paprastai
būna įkinkomas į galybę darbų (žinia, už pavalgymą, guolį juk reikia
atidirbti...), bet arčiau natūralios gamtos, pabūti ramumoje bei
atokvėpyje. Tokių poilsiautojų atsiranda vis daugiau. Kaip sakė
didelė kaimo turizmo entuziastė, viena šios veiklos pačių aktyviausių
organizatorių, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina
Sirusienė, dabar šalyje yra apie 700 sodybų, vienkiemių, kaimiškų
svečių namų, kur galima įdomiai, linksmai, aktyviai ar gamtos ramumoje,
prie upės, ežero ar miško praleisti kelias, keliolika ar dar daugiau
dienų. Pasimaudyti, pameškerioti, paplaukioti valtimi, pagrybauti,
pasivaikščioti takais ir takeliais, žiemą - paslidinėti. O vienoje
sodyboje net keramikos dirbtuvės įrengtos.
Apie tai R.Sirusienė papasakojo susitikime su kolegomis
iš kaimyninės Baltarusijos, taip pat praktikuojančiais kaimiškąjį
turizmą. Svečiai šios šalies firmos Argo - Eko turizm valdybos
pirmininkė Valerija Klicunova, ūkininkai, praktikuojantys šį verslą,
Michailas ir Irina Makiejai iš Zelvienskio rajono Jolkos kaimo.
Susitikime taip pat dalyvavo Baltarusijos ambasadoriaus mūsų šalyje
pavaduotoja kultūrai Valentina Sanusijeva.
Šis susitikimas su bičiuliais baltarusiais - ne
pirmas. R.Sirusienė jiems yra surengusi seminarų kaimo turizmo plėtros,
įstatyminės bazės rengimo, kitais klausimais, taip pat patarė, konsultavo.
Prieš trejus metus Italijoje, Perundžijo universitete, R.Sirusienei
buvo suteiktas tarptautinio kaimo turizmo ekspertės Rytų šalims
vardas, ji taip pat yra Tarptautinės kaimo turizmo ekspertų asociacijos
narė, dalyvavo tarptautiniuose seminaruose JAV ir Vakarų Europos
šalyse.
Tie titulai - tai nuveiktų darbų rezultatas. Tik
R.Sirusienė tuo nesigiria, nesididžiuoja, o kalba apie darbą, savo
patirtį, kurios įgijo bendraudama su šio verslo organizatoriais
užsienio valstybėse, taip pat dirbdama Lietuvoje, telkdama žmones
kaimo turizmui. Ji prisiminė, kiek buvo abejojančiųjų šio verslo
sėkme, jo nauda sau ir kitiems. Ne vieną atbaidė ir dideli reikalavimai
įstatymų, verslo, sanitarijos, higienos, gamtosaugos, priešgaisrinės
apsaugos ir kitose srityse. O kur dar daugybė dokumentacijos - viską
reikia suvokti, aprėpti. Be to, kiekvieną poilsiautoją dera priimti
ir išlydėti kaip sau artimą žmogų, būti jam atidžiam ir dėmesingam.
R.Sirusienė priminė, kad viešbučiai visame pasaulyje
pagal jų komfortą, aptarnavimo lygį, kitas savybes ženklinami žvaigždutėmis.
Lietuvoje kaimo turizmo sodybos žymimos mūsų nacionalinio simbolio
- gandro atvaizdu. Aukščiausias balas - keturi gandrai. Ir kainos,
aišku, nevienodos - nuo dešimties ar šiek tiek daugiau iki dviejų
šimtų litų per parą, nelygu, kokioje vietoje, kokiame name, kambaryje,
kokie patogumai. Yra etnografinės kaimo sodybos, vienkiemiai, buvę
dvarai, dabar paversti jaukiais apartamentais, taip pat - moteliai,
viešbučiai, vasarnamiai, poilsio nameliai arba vieta tik palapinėms
statyti.
Lietuvoje džiugina įvairovė
Susitikime su kolegomis baltarusiais dalyvavusi
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos Kauno rajono skyriaus vadovė
Roma Zalensienė papasakojo, kad jos sodyba įsikūrusi miške, šalia
Dubysos. Čia galima ne vien poilsiauti ištisus metus, bet ir rengti
konferencijas, seminarus. Ne vienas seminaras čia buvo surengtas
ir kaimo turizmo klausimais. Tai - keturių gandrų poilsiavietė.
Kaip sakė jos šeimininkė, svečių stygiumi skųstis negalinti.
Kita pokalbio dalyvė Irena Monkevičienė turi poilsinę sodybą Prienų
rajone šalia miško, ant Liekės upės kranto. Ir ji sakė, kad poilsiautojų
nestinga. Namas taip pat paženklintas keturiais gandrais.
Savitos dzūkų, žemaičių, kitų Lietuvos regionų
poilsiavietės.
Baltarusijos Argo - Eko turizm vadovė V. Klicunova
ta proga prisiminė, kad ji drauge su R.Sirusiene prieš kurį laiką
lankėsi Ispanijoje, kur taip pat domėjosi tenykščiu organizuotu
kaimo poilsiu. Viešnia sakė, kad ten dauguma sodybų esančios viena
į kitą panašios. O Lietuvoje - didelė jų įvairovė, nėra jokių standartų.
Ne vien išorėje, bet ir aptarnavime, be to, įdomūs nacionaliniai
valgiai, jei poilsiautojas noriai jų užsisako, kiti dalykai. Tai
skatina paklausą, nes yra didelis pasirinkimas.
Baltarusijoje kol kas yra tik 40 kaimo turizmo
sodybų. (Lietuvoje, kaip minėta, - apie 700.) Tad ir mes turime
siekti didesnio populiarumo, - sakė viešnia. Skirtingai abiejose
šalyse formavosi ir kaimo turizmo plėtra. Baltarusijoje šią verslo
šaką imta formuoti nuo viršaus, per valdžios institucijas, tikriausiai
manant, kad daug bus galima padaryti per nurodymus bei įsakymus.
Lietuvoje pradėta veikti ir dabar veikiama per pačius kaimo, miestelių
žmones, labiau bendraujant su ūkininkais, sodybų šeimininkais, juos
šviečiant, rodant pirmuosius ir vėlesnius sėkmės pavyzdžius. Baltarusijoje
kaimo turizmu labiau užsiima miesto inteligentai, įsigiję žemės,
pastatų kaimo vietovėse. Lietuvoje dažniausiai veikia vietiniai
kaimo gyventojai, ir tai jie daro savo noru, niekieno neverčiami.
Kolegos baltarusiai tikisi per valdiškas institucijas gauti daugiau
paramos iš tarptautinių fondų. Ir lietuviai ieško išeičių, bet mes
pirmiausia remiamės į savo norą, išradingumą, atkaklumą.
Šiandien jau galima paminėti ir tai, kad į mūsų
kaimo sodybas poilsiauti atvyksta nemažai užsieniečių - iš Lenkijos,
Vokietijos, kitų šalių. Kai kurie turistai jiems patikusiose sodybose
vietas užsisako iš anksto dar ir kitiems mėnesiams ar metams.
Lietuvos ir Baltarusijos kaimo turizmo organizatorių,
aktyvistų susitikimas nesibaigė vien pokalbiais, nuomonių pasikeitimais.
Jo metu tarp abiejų šalių buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.
Tai jau ne pirmoji Lietuvos kaimo turizmo asociacijos sutartis su
užsienio valstybėmis kaimo turizmo srityje. Tokios sutartys pasirašytos
su Kaliningrado srities, taip pat su Estijos, Latvijos, Čekijos,
Slovėnijos, Moldovos, Kirgizijos, Tadžikijos, Lenkijos kaimo turizmo
organizacijomis. O Lietuva, Latvija ir Estija rengia bendrą projektą
apie kaimo turizmo sistemos kūrimą užsieniečiams. Be to, Lietuvos
asociacija jau turi savo atstovybę Čekijoje, išleido čekų kalba
lankstinuką apie kaimo turizmą Lietuvoje. Reikia manyti, kad tokių
atstovybių bus ir daugiau.
Dar viena gera žinia. Neseniai Lietuvos Seimas
priėmė potvarkį, pagal kurį kaimo turizmą praktikuojantiems verslininkams
pridėtinės vertės mokestis bus sumažintas nuo ligšiol buvusių 18
procentų iki 5 proc. Dabar kaimo turizmo įmonės bus laikomos specialias
apgyvendinimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, todėl joms suteikta
tokia lengvata.
© 2003 "XXI amžius"
|