Atnaujintas 2004 m. sausio 9 d.
Nr.3
(1206)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Kaimo turizmas vasarą ir žiemą

Benjaminas ŽULYS

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos
prezidentė Regina Sirusienė (kairėje)
ir Kretingos rajone esančios kaimo
turizmo sodybos “Vienkiemis” šeimininkė
Jolanda Šoblinskienė
Algirdo SABALIAUSKO (ELTA) nuotrauka

Svečias - savas žmogus

Kaimo turizmas - viena naujausių verslo šakų Lietuvoje, bet jau spėjo įleisti gilias šaknis šalies poilsio organizavimo sferoje, turi sukaupęs nemažai patirties, įgijęs savitų tradicijų. Dažnas šiokių tokių pajamų turintis miesto gyventojas atostogų metą ar savaitgalį nori atitrūkti nuo miesto triukšmo, dulkių, kaimynų bruzdesio ir sprunka į kaimą. Ne vien pas gimines, kur paprastai būna įkinkomas į galybę darbų (žinia, už pavalgymą, guolį juk reikia atidirbti...), bet arčiau natūralios gamtos, pabūti ramumoje bei atokvėpyje. Tokių poilsiautojų atsiranda vis daugiau. Kaip sakė didelė kaimo turizmo entuziastė, viena šios veiklos pačių aktyviausių organizatorių, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė, dabar šalyje yra apie 700 sodybų, vienkiemių, kaimiškų svečių namų, kur galima įdomiai, linksmai, aktyviai ar gamtos ramumoje, prie upės, ežero ar miško praleisti kelias, keliolika ar dar daugiau dienų. Pasimaudyti, pameškerioti, paplaukioti valtimi, pagrybauti, pasivaikščioti takais ir takeliais, žiemą - paslidinėti. O vienoje sodyboje net keramikos dirbtuvės įrengtos.

Apie tai R.Sirusienė papasakojo susitikime su kolegomis iš kaimyninės Baltarusijos, taip pat praktikuojančiais kaimiškąjį turizmą. Svečiai – šios šalies firmos „Argo - Eko turizm“ valdybos pirmininkė Valerija Klicunova, ūkininkai, praktikuojantys šį verslą, Michailas ir Irina Makiejai iš Zelvienskio rajono Jolkos kaimo. Susitikime taip pat dalyvavo Baltarusijos ambasadoriaus mūsų šalyje pavaduotoja kultūrai Valentina Sanusijeva.

Šis susitikimas su bičiuliais baltarusiais - ne pirmas. R.Sirusienė jiems yra surengusi seminarų kaimo turizmo plėtros, įstatyminės bazės rengimo, kitais klausimais, taip pat patarė, konsultavo. Prieš trejus metus Italijoje, Perundžijo universitete, R.Sirusienei buvo suteiktas tarptautinio kaimo turizmo ekspertės Rytų šalims vardas, ji taip pat yra Tarptautinės kaimo turizmo ekspertų asociacijos narė, dalyvavo tarptautiniuose seminaruose JAV ir Vakarų Europos šalyse.

Tie titulai - tai nuveiktų darbų rezultatas. Tik R.Sirusienė tuo nesigiria, nesididžiuoja, o kalba apie darbą, savo patirtį, kurios įgijo bendraudama su šio verslo organizatoriais užsienio valstybėse, taip pat dirbdama Lietuvoje, telkdama žmones kaimo turizmui. Ji prisiminė, kiek buvo abejojančiųjų šio verslo sėkme, jo nauda sau ir kitiems. Ne vieną atbaidė ir dideli reikalavimai įstatymų, verslo, sanitarijos, higienos, gamtosaugos, priešgaisrinės apsaugos ir kitose srityse. O kur dar daugybė dokumentacijos - viską reikia suvokti, aprėpti. Be to, kiekvieną poilsiautoją dera priimti ir išlydėti kaip sau artimą žmogų, būti jam atidžiam ir dėmesingam.

R.Sirusienė priminė, kad viešbučiai visame pasaulyje pagal jų komfortą, aptarnavimo lygį, kitas savybes ženklinami žvaigždutėmis. Lietuvoje kaimo turizmo sodybos žymimos mūsų nacionalinio simbolio - gandro atvaizdu. Aukščiausias balas - keturi gandrai. Ir kainos, aišku, nevienodos - nuo dešimties ar šiek tiek daugiau iki dviejų šimtų litų per parą, nelygu, kokioje vietoje, kokiame name, kambaryje, kokie patogumai. Yra etnografinės kaimo sodybos, vienkiemiai, buvę dvarai, dabar paversti jaukiais apartamentais, taip pat - moteliai, viešbučiai, vasarnamiai, poilsio nameliai arba vieta tik palapinėms statyti.

Lietuvoje džiugina įvairovė

Susitikime su kolegomis baltarusiais dalyvavusi Lietuvos kaimo turizmo asociacijos Kauno rajono skyriaus vadovė Roma Zalensienė papasakojo, kad jos sodyba įsikūrusi miške, šalia Dubysos. Čia galima ne vien poilsiauti ištisus metus, bet ir rengti konferencijas, seminarus. Ne vienas seminaras čia buvo surengtas ir kaimo turizmo klausimais. Tai - keturių gandrų poilsiavietė. Kaip sakė jos šeimininkė, svečių stygiumi skųstis negalinti.
Kita pokalbio dalyvė Irena Monkevičienė turi poilsinę sodybą Prienų rajone šalia miško, ant Liekės upės kranto. Ir ji sakė, kad poilsiautojų nestinga. Namas taip pat paženklintas keturiais gandrais.

Savitos dzūkų, žemaičių, kitų Lietuvos regionų poilsiavietės.

Baltarusijos „Argo - Eko turizm“ vadovė V. Klicunova ta proga prisiminė, kad ji drauge su R.Sirusiene prieš kurį laiką lankėsi Ispanijoje, kur taip pat domėjosi tenykščiu organizuotu kaimo poilsiu. Viešnia sakė, kad ten dauguma sodybų esančios viena į kitą panašios. O Lietuvoje - didelė jų įvairovė, nėra jokių standartų. Ne vien išorėje, bet ir aptarnavime, be to, įdomūs nacionaliniai valgiai, jei poilsiautojas noriai jų užsisako, kiti dalykai. Tai skatina paklausą, nes yra didelis pasirinkimas.

Baltarusijoje kol kas yra tik 40 kaimo turizmo sodybų. (Lietuvoje, kaip minėta, - apie 700.) „Tad ir mes turime siekti didesnio populiarumo“, - sakė viešnia. Skirtingai abiejose šalyse formavosi ir kaimo turizmo plėtra. Baltarusijoje šią verslo šaką imta formuoti „nuo viršaus“, per valdžios institucijas, tikriausiai manant, kad daug bus galima padaryti per nurodymus bei įsakymus. Lietuvoje pradėta veikti ir dabar veikiama per pačius kaimo, miestelių žmones, labiau bendraujant su ūkininkais, sodybų šeimininkais, juos šviečiant, rodant pirmuosius ir vėlesnius sėkmės pavyzdžius. Baltarusijoje kaimo turizmu labiau užsiima miesto inteligentai, įsigiję žemės, pastatų kaimo vietovėse. Lietuvoje dažniausiai veikia vietiniai kaimo gyventojai, ir tai jie daro savo noru, niekieno neverčiami. Kolegos baltarusiai tikisi per valdiškas institucijas gauti daugiau paramos iš tarptautinių fondų. Ir lietuviai ieško išeičių, bet mes pirmiausia remiamės į savo norą, išradingumą, atkaklumą.

Šiandien jau galima paminėti ir tai, kad į mūsų kaimo sodybas poilsiauti atvyksta nemažai užsieniečių - iš Lenkijos, Vokietijos, kitų šalių. Kai kurie turistai jiems patikusiose sodybose vietas užsisako iš anksto dar ir kitiems mėnesiams ar metams.

Lietuvos ir Baltarusijos kaimo turizmo organizatorių, aktyvistų susitikimas nesibaigė vien pokalbiais, nuomonių pasikeitimais. Jo metu tarp abiejų šalių buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Tai jau ne pirmoji Lietuvos kaimo turizmo asociacijos sutartis su užsienio valstybėmis kaimo turizmo srityje. Tokios sutartys pasirašytos su Kaliningrado srities, taip pat su Estijos, Latvijos, Čekijos, Slovėnijos, Moldovos, Kirgizijos, Tadžikijos, Lenkijos kaimo turizmo organizacijomis. O Lietuva, Latvija ir Estija rengia bendrą projektą apie kaimo turizmo sistemos kūrimą užsieniečiams. Be to, Lietuvos asociacija jau turi savo atstovybę Čekijoje, išleido čekų kalba lankstinuką apie kaimo turizmą Lietuvoje. Reikia manyti, kad tokių atstovybių bus ir daugiau.

Dar viena gera žinia. Neseniai Lietuvos Seimas priėmė potvarkį, pagal kurį kaimo turizmą praktikuojantiems verslininkams pridėtinės vertės mokestis bus sumažintas nuo ligšiol buvusių 18 procentų iki 5 proc. Dabar kaimo turizmo įmonės bus laikomos specialias apgyvendinimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, todėl joms suteikta tokia lengvata.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija