Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Katalikų
   bendruomenėse
Krikščionybė
   šiandien
Provincija
Mums rašo
Ūkis
Rinka
Gimtas kraštas
Žvilgsnis
Aktualijos
Atmintis
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Poilsio vieta – buvusioje klampynėje

Bronius VERTELKA

Viktorija ir Jordanas Kenstavičiai

Gapšių kaime yra kuo pasigrožėti

Raseinių rajone, Gapšių kaime, yra kaimo turizmo namai, kur atvykusieji gali turiningai praleisti laisvalaikį. Pernakvoti kviečia keli iš rąstų statyti namukai. Tvenkinyje leidžiama meškerioti, o pagautą laimikį – išsirūkyti vietoje. Įrengta vaikų žaidimo aikštelė. Baigiamas statyti beveik 2000 kvadratinių metrų pramogų centras. Jo stogui prireikė apie 40 tonų meldų.

Šios bei kitos puikios pramogos išsitenka 18 hektarų plote – buvusioje klampynėje. Daugiau nei prieš dešimt metų čia sunkiai įžengdavusi žmogaus koja. Brūzgynus pertvarkė Jordanas, Viktorija ir Česlovas Kenstavičiai. Tačiau pagrindinė gerų darbų sumanytoja – Vilniaus pedagoginiame universitete anglų kalbą baigusi Viktorija Kenstavičienė.

Vilniuje turėjote neblogą darbą, o čia statyboms galo nematyti. Ar kartais nesinori viską mesti? Kas jus vis pastūmėja į priekį?

Mūsų šeimos tikslas – ne prisikaupti pinigų, bet kažką sukurti ar padaryti ir taip gauti malonumą. Kelerius metus man teko gyventi Amerikoje. Iš ten parsivežiau didžiulį žinių bagažą. Tai dabar sėkmingai įgyvendinu Lietuvoje.
Verslo mintis generuoja čia užsukantys žmonės. Jie geriausiai pasako, ką patys norėtų matyti. Svečiai pageidauja gero ir saugaus poilsio, kad galėtų prasmingai praleisti laiką.

Ar sunku buvo čia „įsikinkyti“? Vilnius, kur nemažai metų praleidote, netraukia?

Gal ir buvo iš pradžių sunku. Tačiau apie tai neprivalai galvoti. Imi ir darai. O Vilnių retkarčiais sapnuoju. Tačiau nežadu į jį pabėgti. Nesvarbu, kur miegosi, Vilnius yra tik už 170 kilometrų. Norint jį pasiekti, nereikia jokių vizų. Mėgstu greitį, bet esu tvarkinga vairuotoja. Nesiekiu greičio rekordų.

Jūsų dienas „suryja“ verslo reikalai. O kaip šeima, vaikai?

Vaikai yra pakankamai savarankiški. Auginame dvejų ir penkerių metų dukras. Poilsiui skirtą laiką atiduodu joms. Kai visa šeima būna kartu, stengiamės išvažiuoti toliau, kad mūsų ramybės netrukdytų telefono skambučiai.

Be abejo, vaikų ilgiuosi kiekvieną dieną. Užtat juos myliu. Dukras prižiūri mano mama. Ji gyvena kartu su mumis. Jeigu turėčiau svetimą auklę, šito verslo tikrai nebūtų.

Teko nemažai paklajoti po pasaulį. Ar lietuviai yra prastesni už regėtų šalių gyventojus?

Tikrai ne, tačiau mes ne taip nei jie žiūrime į gyvenimą. Bet mes turime sukurti per trumpą laiką tai, ką užsienyje seniai turi. Ir jų poreikiai kitokie. Tik dabar mes ugdome poreikį ilsėtis, turėti kažką gražaus. Žmonės užsienyje jau turi užsidirbę pragyvenimui. Dabar jiems svarbu, kaip praleisti laiką.

Esate griežta vadovė?

Girdėjau sakant, jog esu per daug gera. Tai mano silpnybė. Tačiau netoleruoju girtavimo. Priimdama į darbą įspėju: paslydus antro karto nebus. Nepakenčiu melo, nesąžiningumo.

Būdama Vilniuje, kokį sostinės kampelį būtinai aplankote?

Dabar į Vilnių važiuoju tik darbo reikalais. Su draugais bendrauju telefonu. Mane labiausiai traukia sostinės Senamiestis. Kada pradėjau studijuoti, negalėjau prisiversti mokytis, kol neapėjau visų jo kampelių. Iš visų matytų miestų Vilnius man yra gražiausias.

Čia pat, tvenkinyje, galima pasigauti žuvų. Kokias itin mėgstate?

Kažkada mano vyras Jordanas yra pasakęs, jog karpis yra pati skaniausia žuvis. Aš jam atsakiau, kad gardžiausia yra lašiša. Dabar ją galiu iškeisti į karpį.

Gapšių kaimas,

Raseinių rajonas
Autoriaus nuotraukos

© 2003 "XXI amžius"