Vaikai atsiliepia
į bendraamžių vargus
|
|
Skurdą kenčiantys vaikai irakiečiai
Bagdado sąvartyne renka šiukšles.
Daugybė šalies vaikų, kad galėtų
tokiu būdu padėti savo šeimoms,
neina į mokyklą
EPA-ELTA nuotraukos |
Jaunųjų misionierių sąjūdis
Praėjusi liturginė Viešpaties Apsireiškimo (Trijų
Karalių) šventė, kaip ir kasmet daugelyje šalių, buvo minima kaip
Vaikų misionierių diena. Tą dieną Vokietijos ir kitų Europos šalių
jaunieji misionieriai, susijungę į Šventosios vaikystės asociaciją,
organizuoja aukų rinkimo kampanijas nuo bado, ligų ir karinių konfliktų
kenčiantiems savo bendraamžiams Afrikoje, Azijoje ar Lotynų Amerikoje.
Parapijose sutelktos grupės vaikų kartu su savo auklėtojais, per
Epifanijos šventę persirengę Trimis karaliais, primenančiais Betliejuje
gimusį Kūdikėlį Jėzų aplankiusius Rytų išminčius, lanko tikinčiųjų
ir kitų kaimynų namus, gieda Kalėdų giesmes, skelbia Gerąją Naujieną,
o kartu kviečia finansiškai ir malda paremti vargstančių pasaulio
vaikų solidarumo fondus.
Šventosios vaikystės asociaciją, kurią dabar globoja Tautų evangelizavimo
kongregacija, 1843 metų gegužę Paryžiuje įkūrė žymus prancūzų misionierius
Nansy vyskupas Šarlis de Forbenas Žansonas. Sujaudintas žinių apie
sunkią Kinijos vargšų vaikų padėtį, kurių daugelis tuomet buvo apleisti,
nekrikštyti ir nieko neturintys, jis nusprendė įkurti sąjūdį, kurio
dalyviai jaunieji misionieriai bent nedidele pinigine auka ir
maldomis prisidėtų prie bendraamžių gelbėjimo ir evangelizavimo
Tolimuosiuose Rytuose. Šventosios vaikystės asociacija netruko išplisti
Prancūzijoje, Belgijoje, Anglijoje, Jungtinėse Valstijose.
Dabar vaikystės misionieriai veikia daugelyje
(115-oje) pasaulio šalių, mes turime sukūrę didelį fondą, remiantį
įvairius paramos projektus, tačiau giliausia prasme pirmasis uždavinys
yra evangelizuoti vaikus, kurie dar nepažįstą Kristaus, - sakė
sausio pradžioje duotame interviu Vatikano radijui judėjimo generalinis
sekretorius kunigas Patrikas Birnas. Šioje jaunųjų misionierių evangelizacijos
ir solidarumo veikloje stiprėja Bažnyčios apaštalinės misijos suvokimas
ir garantija, kad suaugę judėjimo dalyviai taps sąmoningais katalikais,
suprantančiais su Krikšto sakramentu gautą pašaukimą. O kol kas
įvairių šalių diecezijose, padedant ganytojams ir auklėtojams, jaunieji
misionieriai ne tik Kalėdų laikotarpiu, bet ir per visus metus rengia
maldos bei materialinės paramos akcijas, rodydami solidarumą su
badaujančiais, karinius konfliktus ir išnaudojimą kenčiančiais bendraamžiais
vadinamajame Trečiajame pasaulyje.
Vaikų išnaudojimo mastai
Vaikų misionierių dienos proga Vatikano misijų
žinių agentūra Fides paskelbė sukrečiančią statistiką apie sunkią
didelės dalies pasaulio vaikų padėtį. Iš beveik milijardo planetos
vaikų, apie 200 milijonų kiekvieną vakarą eina miegoti alkani, daugiau
kaip 210 milijonų jaunesnių nei keturiolikos metų amžiaus vaikų
priversti dirbti, užuot lankę mokyklą, ir apie trylika milijonų
kasmet miršta nesulaukę penkerių metų nuo lengvai išvengiamų arba
pagydomų ligų bei iš bado vien tik todėl, kad nesulaukia medicininės
pagalbos arba neturi ko valgyti. (Dėl šios priežasties 25-iose vargingiausiose,
daugiausia Afrikos, šalyse, nesulaukę penkerių metų amžiaus, miršta
15 proc. vaikų 18 tūkst. kasdien.) Taip pat konstatuojama, kad
kasmet miršta 20 milijonų kūdikių netrukus po gimimo, nes jų motinos
nėštumo metu badavo arba prastai maitinosi. Beje, dėl AIDS ligos
kasmet miršta daugiau kaip pusė milijono vaikų ir jau apie trylika
milijonų yra tapę našlaičiais, nes nuo šios ligos mirė jų tėvai.
Fides ataskaitoje nurodoma, kad karai bei konfliktai
irgi tapę sunkiu išbandymu daugelio regionų vaikams, kurie neretai
dalyvauja kovose. Šiuo metu daugiau kaip 300 tūkst. nesulaukusių
pilnametystės jaunuolių kovoja partizanų sukilėlių arba teroristų
grupėse bei tarnauja reguliariosiose karinėse pajėgose. Per praėjusį
dešimtmetį karuose žuvo daugiau kaip du milijonai vaikų, daugiau
kaip šeši milijonai tapo invalidais arba buvo sunkiai sužeisti,
milijonas jų neteko savo tėvų ir apie 20 milijonų faktiškai tapo
benamiais. Taip pat kasmet apie devyni tūkstančiai vaikų žūsta arba
yra sužalojami dėl konfliktų teritorijose išdėstytų minų, kurių
gamybos ir prekybos niekaip nesiseka uždrausti, nepaisant sutelktų
tarptautinių pastangų.
Atskirai reikėtų paminėti, kad vaikai dažnai tampa
aukomis dėl pastaruoju metu ypač aštria problema tapusios prekybos
žmonėmis. Nurodoma, jog kiekvienais metais daugiau kaip milijonas
vaikų yra nelegaliai išgabenami iš savo gimtinių ir verčiami dirbti
mokant jiems labai mažą atlyginimą, užsiimti prostitucija, pornografija
ar būti kitaip išnaudojami. Su apgailestavimu tenka pripažinti,
kad civilizuotos Vakarų šalys toleruoja tokį nusikalstamą reiškinį.
Pavyzdžiui, vien tik Italijoje išnaudotojiškomis sąlygomis dirba
nuo 300 iki 400 tūkst. nelegaliai importuotų vaikų. Prekyba vaikais
nusikalstamo verslo grupuotėms kasmet duoda 1,2 milijardo dolerių
pelną. Pasitaiko ir ypač žiaurių susidorojimo atvejų, kai nelegaliai
atgabenti vaikai yra nužudomi, o jų organai panaudojami transplantavimo
operacijoms.
Popiežiaus sveikinimas ir palinkėjimai
Praėjusių metų gegužę, minint Šventosios vaikystės
asociacijos įkūrimo 160-ąsias metines, į Romą kartu su savo dvasiniais
vadovais bei auklėtojais buvo susirinkę keli tūkstančiai jaunųjų
misionierių, kuriuos audiencijoje priėmė popiežius Jonas Paulius
II. Prieš susitikimą paskelbtame savo kreipimesi jis pasveikino
vaikų misijų sąjūdžio narius su garbingu jubiliejumi ir pažymėjo,
kad, vykdydami svarbius apaštalinius uždavinius, jie savotiškai
dalijasi likimu su tais vaikais, kurie patiria vargus ir kentėjimus.
Kalbėdamas audiencijoje Šventasis Tėvas priminė tuos didelius pasikeitimus
žmonijos gyvenime nuo to laiko, kai XIX amžiaus viduryje buvo įkurtas
jaunųjų misionierių sąjūdis.
Viena vertus, šiandien pasaulis vis labiau tarpusavyje
priklausomas, žmonės, tautos bei kultūros artimiau bendrauja ir
geriau vieni kitus pažįsta, tačiau, antra vertus, tuo pat metu vis
didėja praraja, skirianti turtinguosius nuo vargšų, laiminguosius
nuo kenčiančiųjų. Vadinamojoje industrinėje planetos šiaurėje gyvenimo
sąlygos vaikams pagerėjo, tačiau ekonominė ir socialinė pažanga
ne visada buvo lydima žmogiškosios pažangos tiesiogine prasme, -
aiškino Popiežius. Čia galima pastebėti vertybių praradimą ir
tai, jog didžiausią kainą turi mokėti silpniausieji, nes dažniausiai
neturi balso sprendžiant savo likimą. Tačiau blogiausia padėtis
yra varginguose pasaulio pietuose, kur iš nevilties verkia milijonai
vaikų, kurie žiauriai išnaudojami arba yra pasmerkti mirčiai nuo
alkio ir ligų, susijusių su neturtu.
Būtent ši širdį draskanti būklė yra kvietimas
visiems rodyti solidarumą ir kaip tik naujieji misionieriai yra
tarp pirmųjų, atsiliepiančių į tą kvietimą.
M.B.
© 2003 "XXI amžius"
|