Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Krikščionybė
     ir visuomenė
Katalikų
   bendruomenėse
Mums rašo
Žvilgsnis

(atnaujinta)

(atnaujinta)

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Ar tai, kas vyksta šiandien,
nėra iškreiptos žmogaus
sąžinės nuopuolis?

Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS

Sostinės Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, kaip ir kasmet, liepsnojo atminimo laužai, ant sniego degė šimtai žvakių liepsnelių Tomo Bauro (ELTA) nuotrauka

Sausio 13-oji giliai įsirėžusi į kiekvieno lietuvio atmintį. Kasmet vis iš naujo ir iš naujo prisimename tuos svarbius mūsų tautai įvykius, su jauduliu žvelgiame į jau istoriniais tapusius televizijos kadrus, kuriuose šmėkščioja įtūžę kareiviai, užsimoję ant beginklio žmogaus, išdrįsusio pastoti jam kelią; matome bejausmę karinę techniką, bandančią sutriuškinti viltį; matome minią žmonių, įveikusių baimę ir su nuoširdžiu tikėjimu kartojančių maldos žodžius… Kautynių lauke susitiko pyktis, neapykanta, mirtis ir laisvės troškimas, tikėjimas bei malda. Keista tai kova! Dar keistesnė atrodė pergalė.

Sausio 13-oji – besąlyginės
istorinės globos tąsa

Kun. Robertas Grigas

Per praėjusius trylika atgautosios Nepriklausomybės metų daugybę kartų 1991-ųjų Sausio fenomenas buvo svarstytas politikos, karybos, teisės ir daugeliu kitokių požiūrių. Tačiau mums, Laisvės stebuklo liudytojams ir dalyviams, yra nepaneigiamai aišku, kad svarbiausias šiame didingame, dramatiškame ir paslaptingame vyksme buvo dvasinis, religinis matmuo. Dievo, žmogaus ir laisvės paslapties matmuo.

Sausio 13-oji iš tikrųjų buvo mažųjų pergalė, tikinčios ir mylinčios tautos pergalė prieš perdėm suracionalintą, pragmatišką ir šia prasme bedievišką mąstyseną bei fizinės jėgos politiką. Gyvenimo Viešpats iš savo gailestingumo atskleidė mums, lietuviams, ir nustebusiam pasauliui, kad istorijos vyksmas nesileidžia prognozuojamas ir lemiamas vien geopolitinių jėgų santykio, melagingos diplomatijos, galios ir pinigų faktorių. Kad šioje dažnai nešvarioje ir kruvinoje painiavoje išlieka blogio nekontroliuojama erdvė „x“, kurioje veikia kiti dėsniai, kurioje likiminį žodį taria tikėjimas, ištikimybė ir meilė, besiaukojanti iki mirties.

Trys klausimai Sausio 13-ąją

Vilniuje, Televizijos bokšto papėdėje, pirmadienio vakare buvo pagerbtas 1991-ųjų sausio 13-osios naktį žuvusių Laisvės gynėjų atminimas Tomo Bauro (ELTA) nuotrauka

Ar visada išgirstame Dievo klausimą? Ar visada suvokiame, suprantame Jo kvietimą, prašymą ir ar visada atsiliepiame? Kiek kartų Viešpačiui prireikia pakartotinai mus klausti, raginti, prašyti?.. Viešpačiui taip pat labai svarbūs yra mūsų apsisprendimas, nuomonė. Atsakymą Jis visada pasiekia ir gauna, nes tai paslėpti ne mūsų valioje. Dievo artumą dažniausiai patiriame ir suvokiame tik labai kritiškais momentais - mirties, nelaimių, ligos ar gamtos sukrėtimų atvejais.

Vieną išskirtinį atvejį noriu paliudyti. Tai palietė daugelį (tūkstančius) žmonių. Turbūt ir jūs, mieli skaitytojai, atpažinsite save toje situacijoje ir galbūt naujai apmąstysite tą dieną, kai visa tai įvyko - prieš 13 metų, sausio 13-ąją. Tada per vieną parą buvo pateikti trys klausimai – šeimai, tautai ir pasaulio valstybėms. Ar įmanomas toks daugybės įvykių sutapimas vienu metu? Tokius klausimus sugalvoti ir pateikti apsisprendimui (balsavimui) galėjo tik begalinio proto Esybė. Neįmanoma to paaiškinti vien tik atsitiktinių faktų sutapimu.

Vaikai atsiliepia į bendraamžių vargus

Jaunųjų misionierių sąjūdis

Praėjusi liturginė Viešpaties Apsireiškimo (Trijų Karalių) šventė, kaip ir kasmet daugelyje šalių, buvo minima kaip Vaikų misionierių diena. Tą dieną Vokietijos ir kitų Europos šalių jaunieji misionieriai, susijungę į Šventosios vaikystės asociaciją, organizuoja aukų rinkimo kampanijas nuo bado, ligų ir karinių konfliktų kenčiantiems savo bendraamžiams Afrikoje, Azijoje ar Lotynų Amerikoje. Parapijose sutelktos grupės vaikų kartu su savo auklėtojais, per Epifanijos šventę persirengę Trimis karaliais, primenančiais Betliejuje gimusį Kūdikėlį Jėzų aplankiusius Rytų išminčius, lanko tikinčiųjų ir kitų kaimynų namus, gieda Kalėdų giesmes, skelbia Gerąją Naujieną, o kartu kviečia finansiškai ir malda paremti vargstančių pasaulio vaikų solidarumo fondus.

Koplyčios sukakties šventė -
per Tris Karalius

Šv.Onos koplyčia Kačerginėje

KAČERGINĖ. Sausio 4-ąją, per Trijų Karalių šventę, čia paminėta Šv.Onos koplyčios penkerių metų sukaktis. 1998 m. gruodžio 26 d. koplyčią pašventino tuometis Vilkaviškio vyskupas Juozas Žemaitis, MIC. Ji buvo pastatyta per keturis mėnesius pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio eskizinį projektą iš neogotikinio stiliaus lengvų medinių konstrukcijų.

Į koplyčios sukakties šventę atvyko tuometis administratorius kun. Algirdas Kildušis, Aleksoto dekanas kun. Deimantas Brogys, Garliavos ir Tabariškių klebonai kunigai Kęstutis Vosylius ir Jordanas Kazlauskas, tuometis ir dabartinis Kauno rajono merai Donatas Jankauskas ir Leonardas Gineika, tuometis Kauno apskrities viršininkas, dabar Kauno miesto pirmasis vicemeras Kazys Starkevičius, Seimo narys Vytautas Landsbergis, miestelio seniūnas Arūnas Makauskas, koplyčios brėžinius atlikę Kauno rajono savivaldybės vyr. architektas Feliksas Jackevičius ir architektas Gediminas Jurevičius.

Iš bendro lovio

Petras KATINAS

Lietuvos rašytojų gretos pasipildė dar vienu autoriumi – Henriku Daktaru, daugiau žinomu slapyvardžiu „Henytė“. Jau daugiau kaip dešimt metų ši pavardė neišnyksta iš pirmųjų dienraščių puslapių ir televizijos ekranų kartu su visokiausiomis „žvaigždėmis“, „estrados princais“ arba beveik be jokių drabužėlių įvairiausiais „top modeliais“ ir pan. Taigi H.Daktaras, jau atsėdėjęs mažumėlę ten, kur kiti turėtų jau seniai ir ilgiau sėdėti, paskelbė knygą „Išlikti žmogumi“. Joje iš peties vanojami Seimo pirmininkas A.Paulauskas, policijos generalinis komisaras V.Grigaravičius, kai kurie Seimo nariai, kurie, pasirodo, ne tik įkišo už grotų „Henytę“, bet ir sužlugdė klestėjusį sovietų Lietuvos ūkį… Knygą išleido anoniminė leidykla. Nenurodytas ir jos tiražas. Bent jau iš padorumo galėjo būti parašyta, kas gi yra šios knygos bendraautoriai. Juk net sovietiniais laikais partinių veikėjų ir kagėbistų memuaruose buvo nurodoma, kas iš tiesų parašė tuos „istorinius veikalus“. Tiesą sakant, tų bendraautorių toli ieškoti nereikia. Jie pakankamai aiškūs. Tai tie patys, kurie pastaruoju metu tuos H.Daktaro knygoje minimus asmenis paskelbė sąmokslininkais, siekiančiais nuversti prezidentą R.Paksą. Išties keisti sutapimai. Tiktai įdomu, ar dabar „Henytė“ bus pakviestas tapti Rašytojų sąjungos nariu. Ir nebūtų čia nieko nuostabaus. Juk kuo gi skiriasi H.Daktaro kūrinys nuo „liaudies rašytojo“, ištikimiausiu „sąjūdiečiu“ save pristatančio V.Petkevičiaus paskvilio „Durnių laivas“ ar pagaliau M.Ivaškevičiaus opuso „Žali“, kuris net Frankfurto knygų mugėje buvo pristatytas kaip šiuolaikinis lietuvių literatūros šedevras.

Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“

kviečia į turistinę kelionę į Veneciją

vasario 22-26 dienomis

Pamatysite garsųjį Venecijos karnavalą!

Maršrutas: Vilnius – Znojimas – Viena – Venecija – Znojimas – Vilnius. Išvykstama iš Vilniaus per Kauną, Prienus, Alytų, Lazdijus

Kaina – 329 Lt

Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faksas: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.), 8-37-777488,
8-682-04923 (mob.).